Geltonoji karštligė

APIBRĖŽIMAS

Geltonoji
karštligė – tai uodų pernešama virusinė liga, paplitusi Afrikos ir
Pietų Amerikos šalyse. Infekcijos šaltinis–sergantis žmogus.
Užsikrečiama transmisiniu būdu – įkandus uodui (Aedes

aegypti, Aedes africanus).

EPIDEMIOLOGIJA

Tarptautiniai
geltonosios karštligės reikalavimai yra griežti, tai yra karantino
liga. Šios griežtos priemonės, kurių imasi sveikatos apsaugos tarnyba
prie valstybės sienos yra pateisinama noru užkirsti virusui kelią į
šalis, kur jo nėra, bet yra aedes uodai (Afrika, Sacharos pietinė dalis,
Lotynų Amerika, VestIndija). Pasienio medicinos tarnyba skiepija
asmenis, neturinčius skiepijimo pažymėjimo ir gali izoliuoti juos
penkias dienas už tinklelio uodams.

Pavieniai geltonosios
karštligės atvejai dar pasitaiko subsacharos Afrikoje, o Afrikos ir
Pietų Amerikos pusiaujo zonose būna epidemijos protrūkiai.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Geltonąją
karštligę platina aedes uodai. Sukėlėjas yra arbovirusas, sukeliantis
sunkų hemoraginį hepatonefritą. Inkubacijos laikotarpis yra nuo trijų
iki šešių dienų, o virusą galima rasti kraujyje per pirmas penkias ligos
dienas.

Geltonoji karštligė gali savaime išgyti po lemtingos
dvyliktosios dienos, pacientai išgyja be gydymo, bet jų būklė gali
pablogėti ir baigtis mirtimi. Išgijusiems pacientams išsivysto visiškas
imunitetas.

Išskiriami trys geltonios karštligės viruso perdavimo ciklai:
                 • Miškų (džiunglių) – šis geltonosios karštligės
viruso perdavimo ciklas vyksta Afrikos ir Pietų Amerikos giriose tarp
beždžionių ir uodų. Žmonės gali užsikrėsti geltonąja karštlige gyvendami
ar dirbdami šiose teritorijose, įkandus uodui.
                 •
Tarpinis (savanų) – šis geltonosios karštligės viruso perdavimo ciklas
būdingas Afrikai, vyksta miškų pakraštyje, savanose. Jo metu uodai
geltonosios karštligės virusą gali perduoti iš beždžionės žmogui arba iš
žmogaus kitam žmogui dėl kurių gali kilti nedidelės geltonosios
karštligės epidemijos kaimo vietovėse.
                 • Miesto –
geltonąja karštlige užsikrėtę žmonės uodų išplatintą virusą gali
pernešti į tankiai apgyvendintas miesto teritorijas. Jei žmonės yra
nepasiskiepiję, tai gali sąlygoti dideles epidemijas.

KLINIKA

Ligos
pradžia audringa, būna stiprus karščiavimas ir nugaros skausmas, taip
vadinama „raudonoji fazė“, po to greitai prasideda gerai žinomi
geltonosios karštligė simptomai: užtinusios, raudonos, pripildytos ir
pasruvusios krauju akys yra tokios, kad sakoma, kad geltonoji karštligė
iš tiesų yra raudonoji karštligė, virstanti geltonaja po keturių dienų.
Prieš geltonąją stadiją trečią dieną būklė kiek pagerėja. „Geltonajai
fazei“ būdinga kroko spalvos gelta, vėmimas ir kraujavimo požymiai,
t.y., vėmimas krauju (vomito negro) ir melena. Inkstų pažeidimo ženklai
yra oligurija, tamsus šlapimas, kas valandą padidėja albuminurija. Tai
greitai pereina į ubaid. Sunkiai pažeidžiamos kepenys, inkstai ir nervų
centrai.

Liga, kuriai būdinga ūminė pradžia, bendrieji

 simptomai,
kurie trumpam susilpnėja, pasikartojantis karščiavimas, hepatitas,
albuminurija ir kai kada inkstų nepakankamumas, šokas ir generalizuotas
kraujavimas.

DIAGNOSTIKA

Laboratoriniai geltonosios karštligės kriterijai:

                 1. specifinių antikūnų atsako į geltonosios karštligės sukėlėją nustatymas asmeniui, kuris nebuvo

neseniai skiepytas nuo geltonosios karštligės; reikia atmesti kryžmines reakcijas į kitus flavivirusus;

                 2. viruso išskyrimas;

                 3. geltonosios karštligės viruso antigeno nustatymas;

                 4. geltonosios karštligės viruso nukleininės rūgšties nustatymas.

Geltonosios karštligės atvejo nustatymo klasifikavimas:

                 1. galimas; netaikomas;

                 2. tikėtinas: klinikinį geltonosios karštligės apibūdinimą atitinkantis atvejis, susijęs

epidemiologiškai;

                 3. patvirtintas: klinikinį geltonosios karštligės apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas

laboratoriniais tyrimais.

GYDYMAS

Gydoma simptomiškai.

PROFILAKTIKA

Skiepijimas
nuo geltonosios karštligės yra veiksmingas, pradedant nuo dešimtos
dienos po skiepų, jis tęsiasi dešimt metų. Paskiepijus pakartotinai,
imunitetas pratęsiams dar dešimčiai dienų. Paskiepijus pirmosiomis
dienomis gali pakilti temperatūra, galima paskirti aspiriną. Skiepytis
rekomenduojama visiems vykstantiesiems į endemines geltonojo drugio
šalis. Kai kuriose pasaulio šalyse skiepijimo nuo geltonojo drugio
sertifikato reikalaujama tik iš atvykstančiųjų iš infekuotų teritorijų
ir keliavusiųjų tranzitu per jas (nereikalaujama atvykstant iš Lietuvos
ar iš kitų Europos šalių). Skiepijami asmenys nuo 9 mėn. amžiaus, po
vienkartinės dozės imunitetas tęsiasi 10 metų.