Gimdos kaklelio vėžys

APIBRĖŽIMAS

Gimdos
kaklelio vėžys – moterų liga, šiuo metu pasaulyje antras pagal dažnumą
moterų vėžinis susirgimas (po krūties vėžio) bei trečias pagal
mirštamumą. Gimdos kaklelio vėžys yra viena dažniausių vėžio rūšių,
tampančių moterų mirties priežastimi. Gimdos kaklelio vėžys – tai liga,
kuri prasideda gimdos kaklelyje (t.y. gimdos dalyje, atsiveriančioje į
makštį) ir negydoma gali tapti mirties priežastimi.

EPIDEMIOLOGIJA

Gimdos
kaklelio vėžys yra palyginti dažna moterų onkologinė liga – ji užima
3–4-tą vietą tarp piktybinių navikų, kuriais serga moterys Lietuvoje. Be
to, nuo 1992 m. kasmet nustatoma vis daugiau naujų gimdos kaklelio
vėžio atvejų: 2002 metais – 468, 2003 – 462, 2004 – 570, 2005 – 505. Šia
liga suserga ir gana jaunos moterys – dauguma būdamos 30–60 metų
amžiaus. Moterų mirtingumas nuo šios ligos Lietuvoje pastaraisiais
metais yra vienas iš didžiausių Europoje.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kaip
ir kitos vėžio rūšys gimdos kaklelio vėžys vadinamas pagal ląsteles iš
kurių jis atsiranda. Dauguma gimdos kaklelio navikų yra
plokščialąstelinės karcinomos. Jei gimdos kaklelio vėžys metastazuoja į
kaulus, jis vadinamas metastatiniu gimdos kaklelio vėžiu (ne kaulų
vėžiu).

Kai gimdos kaklelio paviršiaus ląstelės yra
pakitusios, bet dar nėra vėžinės, ta pakitusi būsena vadinama ikivėžine.
Tokie pokyčiai gali būti pradžia tolimesnių lėtai vykstančių ląstelių
transformacijų, kurios baigiasi vėžiniu susirgimu.

Kai pakitusios
ląstelės pasklinda giliau į gimdos kaklelį ar kitus audinius ir organus,
liga vadinama invaziniu gimdos kaklelio vėžiu.

Rizikos veiksniai:

• Lytinio gyvenimo ypatumai: didelis lytinių partnerių skaičius, jų
  kaita, intymios higienos nesilaikymas, ankstyva lytinio gyvenimo
  pradžia;
• Neapipjaustyta vyrų apyvarpė;
• Daugiau nei 5 nėštumai ir gimdymai;
• Kita lytiškai plintanti infekcija;
• Ilgiau nei 10 m. vartojamos kontraceptinės priemonės;
•  Rūkymas.

Mokslininkai
įrodė, kad vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių
yra žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija gimdos kaklelyje.
Nustatyta, kad gimdos kaklelio vėžio rizika didėja, daugėjant lytinių
partnerių skaičiui, nes didėja užsikrėtimo ŽPV tikimybė.

1 gimdos kaklelio vėžio stadija – navikas yra tik gimdos kaklelyje.

2
stadija – navikas išplitęs už kaklelio ribų į šalimais esančius
audinius, bet nesiekia kaulinių mažojo dubens sienų ar apatinės makšties
dalies.

3 stadija – navikas išplitęs iki kaulinių mažojo dubens sienų ir/arba iki apatinės makšties dalies.

4 stadija – navikas įaugęs į šlapimo pūslės ar tiesiosios žarnos sienelę, išplitęs už mažojo dubens ribų ar

metastazavęs, nors tai būna retai, į tolimus organus, tokius kaip plaučiai, kepenys, kaulai

KLINIKA

Pirminėse
stadijose jokie simptomai paprastai nepasireiškia. Vėliau atsiranda
vaginalinis kraujavimas tarp menstruacijų, įvairaus stiprumo skausmas
lytinių santykių metu. Papildomai gali pasireikšti apetito praradimu,
svorio mažėjimu, nuovargiu, dubens, nugaros, kojų skausmais ir kt.
Vėlyvosiose stadijose gali vystytis metastazė. Gimdos kaklelio vėžys
dažniausiai metastazuoja į plaučius, kaulus, kepenis. Pagal išplitimą,
šis vėžys skirstomas į I – IV stadijas. Pradiniai pokyčiai gimdos
kaklelyje apibūdinami kaip 0 stadija (carcinoma in situ).

DIAGNOSTIKA

Jei
visos moterys reguliariai tikrintųsi, laiku būtų nustatomos ir gydomos
ikivėžinės būsenos, vėžys neatsirastų. Tai ypač svarbu, nes ikivėžiniai
pakitimai dažniausiai nesukelia jokių pastebimų klinikinių simptomų.

• Kolposkopija – metodas, plačiai naudojamas siekiant nustatyti pakitusias gimdos kaklelio vietas.
• Pastebėjęs pakitimų, gydytojas patepa gimdos kaklelį jodo tirpalu – tai vadinama Šilerio testu.
• Gali tekti patikrinti ir gimdos kaklelio kanalą – vietą, kuri nėra
  matoma atliekant kolposkopiją. Procedūros, vadinamos endocervikaliniu
  kiuretažu, metu gydytojas naudoja kiuretę.
• Konizacija ar kūginė
  biopsija: jei reikia nustatyti, ar pakitusių ląstelių yra tik gimdos
  kaklelio paviršiniame sluoksnyje ar ir giliau, gydytojas paima didesnį
  kūgio (lot. conus) formos audinio mėginį.
• Mikroskopinį gimdos kūno gleivinės ląstelių tyrimas.

GYDYMAS

Gydymas
priklauso nuo navikinių ląstelių pakitimų. Laiku diagnozavus gimdos
kaklelio vėžį, jis gali būti išgydomas nepakenkiant vaisingumui. Jeigu
liga išplitusi, pašalinama gimda ir kiaušidės, taikomas švitinimas. Kai
vėžys labai išplitęs, taikoma cheminė ir radioterapija, šios tikslas –
sustabdyti ligos vystymąsi.

PROFILAKTIKA

Kol kas efektyviausias gimdos kaklelio vėžio prevencijos būdas
– anksti nustatyti ir gydyti ikivėžinius pakitimus. 30–60 metų amžiaus
moterys Lietuvoje turi puikią progą nemokamai tai padaryti dalyvaudamos
gimdos kaklelio patikros atrankinėje programoje. Jaunesnės ar vyresnės
moterys dėl to, ar reikia atlikti PAP testą, turėtų pasitarti su savo
gydytoju. Gydytojas patars atsižvelgdamas į moters amžių, ligos istoriją
ir rizikos veiksnius.