Gimdos vėžys

APIBRĖŽIMAS

Gimdos
vėžys – tai piktybinis navikas, kuris dažniausiai atsiranda gimdos
gleivinėje. Daug rečiau gimdos navikas vystosi gimdos raumenyse ar
kituose audiniuose. Vėliau plinta už gimdos ribų, limfiniu keliu plinta į
dubens ir prieaortinius limfmazgius, o krauju metastazuoja į kitus
organus. Gimdos vėžys, kuris kartais vadinamas sarkoma, yra gimdos liga,
kuri paveikia gimdos raumenų audinius. Gimda yra tuščiaviduris kriaušės
formos organas tarp šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos dubens srityje.

EPIDEMIOLOGIJA

Tokio gimdos vėžio tipai sudaro apie 5 proc. susirgimų ir yra vadinami gimdos sarkoma. Išsivysčiusiose šalyse gimdos gleivinės vėžys
yra trečioje vietoje po krūties ir žarnyno vėžio. Premenopauzės metu
liga pasireiškia retai. Tik 5-7 proc. atvejų diagnozuojami jaunesnėms,
nei 50 metų moterims.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Lietuvoje
kasmet apie 550 moterų suserga gimdos kūno vėžiu. Kol kas gydytojai ir
mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kodėl kai kurios moterys suserga
šia piktybine liga. Tačiau atliktų tyrimų metu nustatyta, kad yra tam
tikri veiksniai galintys stipriai įtakoti šios ligos atsiradimą.
Svarbiausi rizikos veiksniai:

• Amžius
• Estrogenai
• Viršsvoris, nutukimas
• Paveldėti genai
• Tamoksifeno vartojimas
• Ligos
• Mityba
• Radioterapija

Moterų, vartojusių kontraceptinius vaistus, gimdos kūno vėžio rizika mažesnė.

Ligos
stadija nustatoma, kai, ištyrus pacientą, įvertinamos TNM reikšmės:
kokio dydžio navikas, ar yra metastazių sritiniuose limfmazgiuose ir
kituose tolimuose organuose. Šiuo principu naudojamasi ir nustatant
gimdos kūno vėžio stadiją:

• 1 stadija – vėžys yra tik pačioje gimdos kūno sienelėje;
• ◦     1A stadija – yra gimdos kūno gleivinėje;
• ◦     1B stadija – įsiskverbęs ir į raumeninį gimdos kūno sienelės sluoksnį;
• ◦     1C stadija.
•   2 stadija – vėžys iš gimdos kūno įsiskverbęs ir į gimdos kaklelį;
• ◦     2A stadija;
• ◦     2B stadija – ir gimdos kaklelio raumeninį sluoksnį.
•   3 stadija – vėžys išplitęs už gimdos ribų, bet neišplitęs už mažojo dubens ribų;
• ◦     3A stadija – į kiaušintakius, kiaušides;
• ◦     3B stadija – vėžys infiltravęs makštį;
• ◦     3C stadija – yra vėžio metastazių artimuosiuose dubens ar ir paraaortiniuose limfmazgiuose.
•   4 stadija – vėžys įaugęs, išplitęs, į kitus organus;
• ◦     4A stadija – vėžys įaugęs į šlapimo pūslę ar žarnas;
• ◦     4B stadija – vėžio metastazių yra tolimuose organuose.

Kai vėžio metastazių yra kituose organuose, tai vadinama dar metastaziniu vėžiu.

KLINIKA

Dažniausias
simptomas – tai kraujavimas iš makšties pasirodantis pomenopauziniame
laikotarpyje. Taip pat gali pasirodyti išskyros su krauju. Ankstyvosios
stadijos sarkoma gali neturėti jokių požymių. Susirgus gimdos gleivinės
vėžiu, pirmieji simptomai visada susiję su neaiškios kilmės kraujavimu
iš makšties, vandeningomis išskyromis, skausmu lytinių santykių metu,
dubens skausmu. Maudimas, skausmingumas strėnų srityje ar pilvo apačioje
gali būti gimdos kūno vėžio simptomas ir nesant kraujavimo iš gimdos.
Skausmingi lytiniai santykiai gali būti ir dėl gimdos kūno vėžio.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas
apžiūri pacientę, paskiria šlapimo ir kraujo laboratorinius tyrimus.
Apžiūrėjimo metu paimamas mikroskopinis makšties tepinėlis, kuriame
nustatoma, ar yra pakitusių ląstelių gimdos kaklelyje. Ar yra vėžio
ląstelių gimdoje parodo biopsija. Įtariant gimdos vėžį mikroskopiškai
tyrinėjamos gimdos ertmės išgramdos.

• Gimdos echoskopija
• Histeroskopija ir biopsija
• Gimdos kaklelio kanalo dilatacija ir gimdos kiuretažas
• Kraujo tyrimai
• Krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas
• Kompiuterinė tomografija (KT)
• Magnetinio rezonanso tomografija.

GYDYMAS

Gydymo
metodai – chirurginis ir radioterapinis. Rečiau taikoma hormonų
terapija ir chemoterapija. Kai liga nustatoma ankstyvos stadijos, kai
navikas tebėra tik gimdoje, sėkmingai gydoma chirurginiu būdu pašalinant
gimdą, t. y. atliekant operaciją, vadinama histerektomija. Ligai
išplitus į kitas kūno sritis, gali būti taikomas gydymas moteriškuoju
hormonu progesteronu, siekiant sumažinti naviko apimtį ir tokiu būdu
kontroliuoti ligos simptomus. Chemoterapija gali būti taikoma, kai liga
atsinaujina arba yra išplitusi į kitus, toli nuo gimdos esančius organus
ir jos nepaveikia gydymas progesteronu.

PROFILAKTIKA

Vengti rizikos veiksnių.