Gonorėja

APIBRĖŽIMAS

Gonorėja
(lot. gonorrhoea < gr. γόνος ‘sėkla’ + ρέω ‘teku’) – užkrečiamas
lytinių ir šlapimo, rečiau – kitų organų, gleivinių uždegimas;
labiausiai paplitusi pasaulyje lytinė liga. Sergant gonorėja padidėja
galimybė perduoti ŽIV dėl pažeistų gleivinių. Sukėlėjas – priklausantis
diplokokų grupei – gonokokas (Neisseria gonorrheae).

EPIDEMIOLOGIJA

Labiausiai
paplitusi venerinė liga ir viena dažniausių infekcijų. PSO duomenimis,
kasmet pasaulyje serga apie 150 mln. žmonių. Lietuvoje 1994 m. buvo
užregistruota 5500 susirgimų; 2001 metais užregistruota 700 susirgimo
gonorėja atvejų.

Dažniausiai serga jauni (15 – 30 metų), nevedę,
su žemu išsimokslinimo ir socioekonominiu statusu. Iš esmės tiek vyrai
tiek moterys serga taip pat tik daug daugiau moterų serga
besimptomiškai, tačiau komplikacijos kaip dubens uždegiminė liga,
nevaisingumas būdingas moterims. Kūdikių sergamumas gana dažnas susijęs
su motinos liga.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Gonorėja
dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu – pažeidžia šlapimo ir
lytinių takų cilindrinį epitelį – išsivysto uždegimas. Sergą gonorėja
suaugusieji iš genitalijų gali pernešti gonokokus į akis – išsivysto
gonorėjiniai konjunktyvitai. Serganti gimdyvė gali apkrėsti naujagimio
akutes, todėl profilaktiškai kiekvienam naujagimiui įlašinama į akis 30 %
natrio sulfacilo tirpalo.

Vyrai, sergą ūmine gonorėja, jau vien
dėl skausmų susilaiko nuo lytinių santykių. Pavojingi užsikrėtimo
atžvilgiu yra sergantys lėtine gonorėja . Infekcijos šaltinis
dažniausiai yra moterys, sergančios lėtine gonorėja. Nėra nei įgyto, nei
įgimto imuniteto. Gonorėja gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės, ir tiek
kartų, kiek užsikrės. Inkubacinis periodas 3-5 dienos.

Klasifikacija:

                      1. Šviežia gonorėja – gonorrhea recens ( iki 2 mėnesių) :

a) ūminė (gonorrhea recens acuta),

b) poūmė (gonorrhea recens subacuta),

c) torpidinė (gonorrhea recens torpida).

                      2. Lėtinė gonorėja – gonorrhea chronica (ilgiau kaip 2 mėnesiai).

Šviežia gonorėja trunka iki 2 mėnesių po užsikrėtimo, o kai užsitęsia ilgiau lėtinė gonorėja.

Šviežia ūminė ir poūmė gonorėja skiriasi klinikinių reiškinių intensyvumu.

Torpidinės,
arba asimptominės, gonorėjos metu subjektyvūs simptomai ir klinikiniai
reiškiniai būna labai neryškūs arba jų visai nėra.

Analinė
infekcija gali atsirasti moterims ne tik dėl analinių, bet ir dėl
vaginalinių santykių. Kartais užkrėstos išskyros iš makšties susitelkia
aplink išangę, sukeldamos infekciją.

KLINIKA

Simptomai:

•  Akių paraudimas
• Pilvo skausmas
• Šviesos baimė
• Išskyros iš akių
• Akių patinimas
• Skausmas šlapinantis
• Tirštos išskyros iš varpos
• Tirštos išskyros iš makšties
• Skausmingos mėnesinės
• Skausmingi lytiniai santykiai.

Vyrui
gonokokai pažeidžia šlaplės gleivinę, todėl ligoniui maudžia, degina,
ypač šlapinantis. Dažnai susergama varpos galvutės, apyvarpės, prostatos
uždegimais. Komplikacijos gali sukelti epididimitą, kurio negydant
vyras gali tapti nevaisingu. Vienas iš dešimties vyrų užsikrėtusių
gonorėja neturi jokių nusiskundimų.

Moteriai gonokokai pažeidžia
gimdos kaklelį ir šlaplę, bet dažniausiai gonorėjos požymiai neryškūs.
Lytinių santykių metu, per mėnesines, po aborto ar per gimdymą gonokokai
gali patekti į kiaušintakius, gimdą, pilvo ertmę ir sukelti tų organų
bei pilvaplėvės uždegimą. Tuomet sutrinka mėnesinių ciklas, skauda pilvo
apačią, kyla temperatūra, kartais įvyksta kraujo užkrėtimas. Patyrus
tokias komplikacijas, net ir laiku diagnozavus bei gydant, vienai iš
keturių moterų pasireiškia nevaisingumas, negimdinis nėštumas, sąaugos
mažajame dubenyje, lėtiniai skausmai.

DIAGNOSTIKA

Tiriant
gonorėją, imami tepinėliai iš šlaplės, tiesiosios žarnos (kartais ir iš
gerklės), moterims – dar ir iš gimdos kaklelio. Paimta medžiaga tiriama
mikroskopu, arba daromas jos pasėlis. Nustačius gonorėją, pacientas
tiriamas ir dėl kitų lytiškai plintančių ligų.

Nustatant lėtinio
uretrito kilmę, tenka daryti kombinuotą provokaciją, kuri suaktyvina
gonorėjos procesą, tada lengviau aptikti gonokokų. Kombinuotą
provokaciją sudaro: mechaninė (į šlaplę įvedamas metalinis bužas ir
atliekamas šlapimo kanalo masažas); cheminė ( į šlaplę suleidžiama 5 ml
0,5 % sidabro nitrato tirpalo); imunologinė (į raumenis suleidžiama 500
mln. mikrobų kūnelių gonovakcinos); alimentarinė (aštrus maistas –
silkė, alus). Dėl neracionalaus gydymo ir nesilaikant nustatyto režimo,
gali išsivystyti gonorėjos komplikacijos.

GYDYMAS

Ligoninėje
gydoma išplitusi gonorėja, o neišplitusi ambulatoriškai. Skiriamas
gydymo vaistais kursas, kurio metu draudžiama turėti lytinių santykių,
būtina griežtai laikytis švaros. Laiku ėmus gydyti, pasveikimas būna
visiškas, tačiau vėliau vėl galima užsikrėsti.

Gydymui dažniausiai
naudojami antibiotikai. Kadangi yra nemažai gonorėjos sukėlėjų,
atsparių antibiotikams, tokiems kaip penicilinas ir tetraciklinas, yra
itin svarbu pasikonsultuoti su daktaru dėl tinkamų vaistų.

Svarbiausia
laiku diagnozuoti ir išgydyti ligą, profilaktiškai skirti kūdikiams
antibiotikus, surasti ir išgydyti sergančius partnerius, o liga visiškai
išgydoma.

PROFILAKTIKA

Rekomenduojama
vengti atsitiktinių lytinių santykių, lytinių santykių už pinigus,
naudoti barjerinės apsaugos priemones (prezervatyvus). Prezervatyvai
reikšmingai sumažina užsikrėtimo riziką.