Gūžys (Struma)









GŪŽYS (STRUMA)

APIBRĖŽIMAS

Gūžys (struma) – tai padidėjusi skydliaukė, esant normaliai
hormonų gamybai (eutireozei).

 

EPIDEMIOLOGIJA

Virš 90%
visų skydliaukės susirgimų yra eutiroidiniai gūžiai. Tai labiausiai paplitusi
endokrininė liga. Moterys serga 4 kartus dažniau negu vyrai.

 

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR
EIGA

Endeminė struma išsivysto dėl jodo stygiaus organizme, o
sporadinė struma atsiranda kuomet didėja skydliaukės hor­monų poreikis (lytinis
brendimas, nėštumas, klimakterinis periodas), vartojamas litis ir kitos
skydliaukei kenksmingos medžiagos. Jodo trūkumas skatina skydliaukę didėti.

 

KLINIKA

Pagrindinis simptomas – kaklinės
skydliaukės padidėjimas. Gūžys turi tris padidėjimo stadijas:

                      Ia
– tik mazgas, skydliaukė normalaus dydžio;

                      Ib
– gūžys matomas tik atlošus galvą;

                      II
– gūžys matomas esant normaliai galvos padėčiai;

                      III
– gūžys matomas iš toli, deformuoja kaklą.

Gūžiui būdingas paslankumas rijimo metu. Kol nėra komplikacijų ligonis nieko nejaučia. Dažniausia
nustatoma atsitiktinai. Gūžiu sergama ilgai, ligos eiga lėtinė. Žmogus dažnai
net nežino turintis gūžį. Gūžys gali sukelti komplikacijas:

1.     
Atsiranda trachėjos
kompresijos požymiai- sutrinka ryjimas, atsiranda dusulys, veninė stazė,
pakinta trachėjos forma;

2.      Skydliaukės
autonomijos vystymasis- mazgai aktyvuojasi ir pradeda
gaminti per didelį kiekį hormonų. Atsiranda hipertireozės (padidintos
skydliaukės funkcijos) požymiai.

 

DIAGNOSTIKA

Gydytojas apžiūrėdamas pacientą pastebi padidėjusią
skydliaukę. Čiuopiant pirštais nustato jos dydį, konsistenciją, mazginius
pakitimus. Toliau gali būti atliekami tokie tyrimai:

1. Hormonų tyrimas- sergant gūžiu hormonai bus nepakitę.

2. Ultragarso tyrimas svarbus siekiant išsiaiškinti, ar
skydliaukėje nėra mazgų, įvertinti liaukos ir aplinkinių organų santykį,
liaukos kraujotaką (Doplerio tyrimas).

3. Skydliaukės scintigrafija. Šio tyrimo negalima daryti
vaikams, jaunoms moterims ir nėščioms.

4. Skydliaukės skenografija.

5. Skydliaukės aspiracinė biopsija. Tai daroma norint
atmesti skydliaukės vėžio diagnozę.

6.  Krūtinės ląstos
rentgeno tyrimas padeda nustatyti trachėjos ir stemplės dislokaciją.

7. Kaklo ir krūtinės ląstos organų kompiuterinė tomografija
atliekama retai, esant indikacijoms, siekiant ligą atskirti nuo kitos
patologijos.

 

GYDYMAS

Konservatyviai gydoma skiriant
skydliaukės hormonus, kurie mažina TSH perteklinę produkciją – hipertrofijos
priežastį. Gūžys sumažėja (sumažėjimo efektas: apie 30% pradinio tūrio). Preparatai: pvz.,
L-Thyroxin HenningÒ, EuhyroxÒ. Jaunų pacientų
difuzinis gūžys be autonomijos gydomas jodidu. Gali būti taikomas ir
kombinuotas gydymas skydliaukės hormonais ir jodidu.

Chirurgiškai gydomi dideli
mazginiai gūžiai, kai spaudžiami kaklo organai, taip pat šalti mazgai (kai yra
bent mažiausias įtarimas dėl malignomos), gūžiai su autonomija.

PROFILAKTIKA

Pagrindinė profilaktikos priemonė- jodo vartojimas.
Profilaktinė paros jodo dozė žmogui yra 200 mikrogramų. Pigiausias būdas- druskos
jodavimas. Ši druska turi būti laikoma sandariai uždaryta. Įdėjus ją į verdantį
vandenį, išgaruoja, todėl geriau dėti į paruoštą valgį. Alternatyva – jūros
kopūstai, dumbliai, kartais joduojami pieno produktai. Jodą vartoti reikia su
selenu. Apie 3 proc. jodo poreikio galima prikvėpuoti iš oro, pvz. pajūryje,
bet tai turi mažai reikšmės.