HEPATITAS

APIBRĖŽIMAS

Hepatitas –
tai bet kokios kilmės kepenų uždegimas. Ligą gali sukelti:

-virusai
ir bakterijos;

-toksinių
medžiagų poveikis;

-kepenų
pažeidimas dėl kraujotakos sutrikimo;

-autoimuninė
liga;

-pilvo
trauma kepenų srityje.

EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai
hepatitą sukelia virusai: hepatito A virusas, hepatito B virusas ar hepatito C
virusas. Kiti virusai, kurie gali sukelti kepenų uždegimą: hepatito D ir E
virusai, citomegalo virusas (CMV), Epstein Barr virusas, vėjaraupių virusas.
Hepatito B viruso infekcija yra viena svarbiausių šiuolaikinės medicinos
problemų. Pasaulyje apie 2 milijardus gyventojų yra infekuoti HBV (hepatito B
viruso) infekcija. Kasmet miršta apie 1 milijonas žmonių. Lietuvoje apie 2-7
procentus gyventojų yra HBV nešiotojai. Sergamumas hepatito C viruso (HCV)
sukelta infekcija pasaulyje svyruoja nuo 0.1 iki 5 proc.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

HBV
priklauso Hepadnaviridae šeimai, tai yra DNR virusas. Užsikrečiama:

•Heteroseksualių
santykių metu su sergančiu partneriu (41 proc.);

•Vartojant
intraveninius narkotikus, kai adata dalinamasi su sergančiuoju (15 proc.);•

•Homoseksualių
santykių su sergančiuoju metu (9 proc.);

•Buitinio
kontakto su sergančiuoju metu (2 proc.);

•Profesinio
medicinos darbuotojų kontakto metu (1 proc.);

•Nežinomas
užsikrėtimo kelias (1 proc.).

Virusas
patekęs į organizmą puola kepenų ląsteles ir jas infekuoja. Tuomet suaktyvinama
organizmo sistema- imuninis atsakas nukreiptas prieš infekuotas kepenų
ląsteles. Jei imuninės sistemos aktyvumas pakankamas, virusas eliminuojamas iš
organizmo. Kitu atveju, infekcija sukelia lėtinį hepatitą. Lėtinio hepatito
pasekmės yra kepenų cirozė (randėjimas), kepenų vėžys ir kepenų funkcijos
nepakankamumas.

HCV
virusas yra RNR virusas. HCV užsikrėtimo keliai:

•Per
švirkštus;

•Kraujo
perpylimai(iki 1992 metų);

•Hemodializės
metu;

•Per
seksualinius kontaktus;

•Infekuota
motina gali perduoti vaisiui.

HCV
virusas tiesiogiai žaloja hepatocitus. 15-30 proc. užsikrėtusiųūmia HCV
infekcija pasveiksta, o likusiems asmenims infekcija pereina į lėtinę formą.

KLINIKA

Po užsikrėtimo
HBV, praėjus 1savaitei -1 mėnesiui, pasireiškia simptomai, kurie yra
nespecifiniai:

•Silpnumas,

•Apetito stoka,

•Šleikštulys,

•Karščiavimas,

•Sąnarių skausmas,

•Odos niežulys,

•Skausmas
dešinėje pašonėje,

•Odos bėrimas,

•Patamsėja
šlapimas, pašviesėja išmatos.

2-3 savaitę po
užsikrėtimo pradeda ryškėti odos ir gleivinių pageltimas, nes kepenys nebegali
iš kraujo pašalinti pigmento bilirubino ir padidėjęs jo kiekis suteikia spalvą
odai ir gleivinėms.

Trečdaliui
užsikrėtusių HBV infekcija nepasireiškia jokiais simptomais.

Vienam iš penkių
ligonių infekcija pereina į lėtinę formą- asmuo atrodo sveikas, tačiau jis yra
virusų nešiotojas arba pasireiškia lėtinis aktyvus hepatitas, kuomet simptomai
panašūs į ūmios fazės klinikinį pasireiškimą.

Lėtinis HCV
hepatitas dažnai nepasireiškia jokiais simptomais, daliai ligonių gali būti
jaučiamas silpnumas, pykinimas, niežulys ir diskomforto jausmas po šonkauliais dešinėje
pusėje. HCV infekcija gali pažeisti ir kitas organizmo sistemas- pasireiškia
krioglobulinemija (kraujyje yra pakitę baltymai, kurie agliutinuoja žemoje
temperatūroje), odos pažeidimais, sąnarių ir raumenų skausmais, inkstų ligomis,
nervų ar endokrininės sistemos pažeidimais.

DIAGNOSTIKA

Hepatitas B yra
įtarimas, kai apklausiant ligonį ar fizinės jo apžiūros metu išaiškėja rizikos
faktoriai ar simptomai būdingi HBV infekcijai. Tuomet atliekami specifiški
kraujo tyrimai, padedantys nustatyti HBV. Kraujyje ieškoma HBV antigenų ir
antikūnių prieš juos. Tyrimai taip pat padeda nustatyti infekcijos ūmumą. HBV
turi tris antigenus, kurie dažniausiai naudojami atliekant HBV testus –
paviršiaus antigenas HbsAg, šerdinis antigenas HbcAg ir E antigenas HbeAg. Taip
pat atliekama kepenų biopsija ir histologinis tyrimas, vertinamas kepenų
fermentų kiekis kraujyje – išsiaiškinamas kepenų struktūros ir funkcijos
pažeidimo laipsnis.

HCV infekcija
taip pat įtariama remiantis rizikos veiksniais (intraveninis narkomanas,
perpiltas kraujas iki 1992 metų ir t.t.). Kadangi kliniškai infekcija
dažniausiai nepasireiškia, neretai HCV infekcija randama atsitiktinai atliekant
tyrimus. Diagnozuojant HCV tiriami kepenų fermentai (AST, ALT) kraujyje- jų
kiekis būna padidėjęs; atliekami virusologiniai tyrimai (antiHCV, HCV RNR
nustatymas kraujyje, viruso genotipo identifikavimas).
Taip pat atliekama kepenų biopsija ir histologinis tyrimas.

GYDYMAS

Didžiajai daliai
užsikrėtusių tiek HBV, tiek HCV infekcija pakanka poilsio režimo, tinkamos
mitybos ir jie visiškai pasveiksta. Vis dėlto, jie turi būti stebimi, kad
neišsivystytų lėtinės ligos ir tokiems asmenims turi būti paaiškinama, kaip jie
turi elgtis, kad neplatintų viruso.

Jei HBV ar HCV infekcija
trunka ilgiau kaip 6 mėnesius (lėtinė virusinė infekcija, kuomet virusai
organizme nuolat dauginasi) taikomas medikamentinis gydymas. HBV infekcija
gydoma alfa interferonu arba lamivudinu arba šių vaistų deriniu. Alfa
interferonas yra injekcijomis į paodį leidžiamas biologinismedikamentas, kuris
skatina imuninę sitemą kovoti su virusais. Lamivudinas- taiantivirusiniai
vaistai, vadinami nukleozidų analogais, kurie slopina patį virusą.  Lėtinio HCV hepatito gydymas yra kombinuotas-
skiriamas interferonas ir nukleozidų anlogas (ramivudinas). Lėtiniam hepatitui
gydyti naudojami medikamentai turi stiprų poveikį organizmui, todėl dažnos
nepageidaujamos reakcijos.

PROFILAKTIKA

Geriausia
HBV profilaktikos priemonė yra skiepai. Būtinai pasiskiepyti turėtų asmenys,
gyvenantys su asmeniu, turinčiu šį virusą. Taip pat būtinai paskiepyti reikia
naujagimius, vaikus. Pasiskiepyti turėtų ir padidintos rizikos asmenys
(medicininis personalas, kalėjimų darbuotojai ir pan.), asmenys, kuriems
atliekamos hemodializės. Skiepijama tris kartus: antra vakcinos dozė skiriama
praėjus mėnesiui po pirmosios, trečia – praėjus 6 mėnesiams. Paprastai daugelis
po vakcinacijos įgyja ilgalaikį imunitetą. Apie skiepų efektyvumą sprendžiama
pagal apsauginių antikūnų titrą (anti-Hbs). Skiepai nepadės jau sergantiems.
Taip pat šie skiepai neapsaugos nuo hepatito A, hepatito C ar kitų kepenų ligų.
Nuo HCV skiepų kol kas nėra sukurta, todėl vienintelė apsaugos priemonė- profilaktikos
priemonės, kurios stabdo viruso plitimą.