Įgytas
imunodeficitinis sindromas

APIBRĖŽIMAS

AIDS (angl. acquired
immune deficiency syndrome, „įgytasis imuninio nepakankamumo (imunodeficito)
sindromas“) – neišgydoma infekcinė liga, kurią sukelia žmogaus imunodeficito
virusas (ŽIV) (angl. HIV – Human Immunodeficiency Virus). AIDS būdinga stipri
imunosupresija, lemianti indikacines ligas, antrinius navikus ir neurologinius
pokyčius.

EPIDEMIOLOGIJA

JAV AIDS serga 900 000
žmonių, 500 000 žmonių jau mirė, vaikai sudaro 1% sergančiųjų AIDS. Iki AIDS
ŽIV užsikrėtę asmenys išgyvena apie 10 metų, atsiradus AIDS jie išgyvena tik 2
– 3 metus. Afrikoje yra su ŽIV ir AIDS susijusi socioekonominė krizė, nes
dauguma sergančiųjų yra darbingo amžiaus (25 – 45 metų) žmonės.

2007-ais metais buvo
apskaičiuota, kad yra 33,2 milijono žmonių, užsikrėtusių ŽIV virusu. Dėl viruso
sukelto įgyto imunodeficito sindromo (AIDS), pasaulyje jau mirė apie 2,1
milijono žmonių, įskaitant 330 tūkstančių vaikų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

ŽIV – žmogaus
imunodeficito virusas, naikinantis žmogaus imuniteto ląsteles, saugančias
organizmą nuo bakterijų, virusų, grybelių, pirmuonių. Paskutinė ir sunkiausia
ŽIV infekcijos stadija vadinama AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency
Syndrome) – įgytu imunodeficito sindromu. Yra žinomos dvi žmogaus imunodeficito
viruso atmainos – ŽIV-1 ir ŽIV-2. Pastarasis dažniau sutinkamas vakarų
Afrikoje, jo sukelto AIDS eiga būna ilgesnė. AIDS susergama, kai pasiekiamas
kritinis limfocitų kiekis, taip baigiasi visos ŽIV infekcijos.

ŽIV gyvuoja tik žmogaus
organizme, patekęs į orą jis beveik tuo pat metu žūva. Jis priskirtinas
virusams, kurie kaupia genetinę informaciją tik RNR (ribonukleininė rūgštis),
tai neleidžia jam savarankiškai daugintis. Tam, kad ŽIV daugintųsi reikalinga
kieno nors DNR, į kurią jis įleistų savo genetinę informaciją. Taigi savo
dauginimuisi ŽIV naudojasi tam tikromis mūsų imuninės sistemos ląstelėmis.

Užkrėsti kitus galima jau
1-3 parą nuo užsikrėtimo (ir visą gyvenimą). ŽIV užsikrečiama:

• lytinių santykių metu;

• per kraują (pvz., švirkščiant narkotikus į veną,
medicininių invazinių procedūrų metu, perpilant užkrėstą kraują, darant
tatuiruotes ir kt.);

• užsikrėtusiai motinai perdavus virusą kūdikiui
nėštumo, gimdymo ar žindymo metu.

Didžiausia viruso
koncentracija yra šiuose žmogaus organizmo skysčiuose: kraujyje, spermoje,
makšties išskyrose; mažesnė – seilėse, ašarose, motinos piene.

KLINIKA

Užsikrėtus virusu su
laiku organizmas praranda galimybę reaguoti į užkrečiamas ligas sukeltas
kasdieninių virusų ir bakterijų. Požymiams atsiradus, žmogus ima itin dažnai ir
sunkiai sirgti oportunistinėmis infekcijomis (infekcijos, kurias sukelia
nuolat, normaliai žmogaus kūne esančios bakterijos, kurios sveikam žmogui
nesukelia ligų). Mirštama nuo įvairių komplikacijų susijusių su paprastomis
ligomis, kaip gripas, plaučių uždegimas, nes žmogus tampa itin jautrus bet
kokiam užkratui. Dėl papildomų ligų kaip vėžys ir išsekimo, AIDS pacientai
neturi galimybių save apsaugoti.

Simptomai:

• Sąnarių skausmas

• Viduriavimas

• Bendras silpnumas

• Karščiavimas

• Kūno masės mažėjimas

• Limfmazgių padidėjimas

• Raumenų skausmas

• Odos bėrimas

• Ryklės skausmas

• Naktinis prakaitavimas

DIAGNOSTIKA

Periodas po užsikrėtimo
iki atsirandant ŽIV antikūnų kraujyje vadinamas „lango periodu“. Tad nustatyti
organizme ŽIV galima tik po 25 dienų – 3 mėnesių nuo užsikrėtimo atliekant
specialius kraujo tyrimus. Juos galima pasidaryti bet kurioje ligoninėje ir
anonimiškai. Aptikus ŽIV antikūnų rezultatas vertinamas kaip teigiamas. Tačiau
tai dar ne galutinis atsakas, kadangi gautasis patvirtinamas kitu testu.

GYDYMAS

Preparatai, naudojami
gydyti ŽIV infekciją, neužmuša viruso, o tik blokuoja jį, trukdydami ŽIV
daugintis, mažindami jo aktyvumą. Tai padeda atsigaminti imuninėms ląstelėms.
Vienu metu vartojami treji ar ketveri vaistai vadinami itin aktyvia
antiretrovirusine terapija, toks gydymas padeda sumažinti virusą kraujyje iki
neapibrėžto kiekio. Atrasta daug vaistų veikiančių įvairias ŽIV viruso
dauginimosi grandis.

PROFILAKTIKA

Nesusirgti AIDS, vadinasi
neužsikrėsti ŽIV:

• saugus lytinis elgesys – vengti lytinės
daugiapartnerystės, naudoti prezervatyvą viso lytinio akto metu

• kraujo donorų tikrinimas dėl ŽIV

• naudoti apsaugos priemones kontaktuojant su
krauju

• patikimas instrumentų (pvz.: adatų, švirkštų)
sterilizavimas

• nevartoti narkotikų į veną, o vartojant –
naudoti vienkartinius švirkštus.