INSULTAS
(SMEGENŲ INFARKTAS)

APIBRĖŽIMAS

Insultas
yra ūmus židininis galvos ar nugaros smegenų kraujotakos sutrikimas.
Kraujotakos sutrikimas gali atsirasti, kuomet sutrinka kraujo pritekėjimas į
smegenis arba plyšus smegenų kraujagyslei ir išsiliejus kraujui. Insultas
sukelia staiga atsirandančią ir greitai progresuojančią būklę. Skiriami du
insulto tipai:

1. Išeminis
insultas, dar vadinamas smegenų infarktu, sukeliamas smegenų arterijų
blokavimo. Šis tipas sudaro 85 proc. visų insultų atvejų.

2.
Hemoraginis
insultas, arba kraujosrūva, pasireiškia trūkus smegenų kraujagyslei. Sudaro
likusius 15 proc. visų insultų. Kraujosrūva gali būti subarachnoidinė,
intracerebrinė ir subdurinė.

Toliau
aptarsime dažniausią insulto tipą – smegenų infarktą.

EPIDEMIOLOGIJA

Smegenų
infarkto dažnis yra nuo 100 iki 300 atvejų 100 000 gyventojų. Palyginus su
kitomis Europos šalimis, sergamumas insultu yra didelis. Mirtys nuo insulto
sudaro 10 proc. visų mirčių. Didžiausi mirtingumo rodikliai yra Azijos ir Rytų
Europos šalyse. Jungtinėse Amerikos Valstijose insultas yra trečia pagal
dažnumą mirties priežastis ir dažniausia suaugusiųjų neįgalumo priežastis.
Vyrams insultas dažnesnis jaunesniame amžiuje, o vyresniame amžiuje ši būklė
dažniau pasitaiko moterims.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Smegenų
ląstelėms funkcionuoti reikalingas nuolatinis deguonies ir gliukozės tiekimas.
Insultas atsiranda, kuomet nutraukiamas kraujo pritekėjimas į smegenis, o tuo
pačiu jų aprūpinimas deguonimi ir gliukoze. Tai sukelia smegenų ląstelių mirtį.
Sutrikusio kraujo pritekėjimo pagrindinės priežastys:

1.  Susiaurėjusio
smulkios smegenų kraujagyslės – jų spazmą gali sukelti prieš tai įvykęs
subarachnoidinis kraujavimas. Tuomet išeminis insultas pasireiškia kaip
kraujavimo pasekmė.

2. 
Aterosklerozė
(arterijų sukietėjimas). Proceso metu susidaro aterosklerozinė plokštelė, kuri
pažeidžia kraujagyslę, formuojasi trombas, kuris dažnai užkemša smegenų
kraujagysles.

3.  Embolas
(keliaujantis kraujo krešulys) iš širdies ar kitų kraujagyslių.

4.  Būklė,
kuomet padidėja kraujo krešėjimas ir formuojasi trombai. Taip atsitinka sutrikus
kraujo krešėjimo sistemai.

5.  Sumažėjęs
kraujo pritekėjimas į kraujagysles dėl širdies veiklos sutrikimo.

Insulto
atsiradimą lemia rizikos veiksniai, kurių svarbiausi yra padidėjęs arterinis
kraujo spaudimas, didelis cholesterolio kiekis, rūkymas, diabetas, senyvas
amžius.

KLINIKA

Insultas – ūmi būklė,
todėl ligoniui pagalbą reikia suteikti kuo greičiau. Bendri insulto simptomai:

1.  Staigus
veido, rankos, kojos (ypač vienos pusės) tirpimas;

2.  Staigus
sumišimas, sutrikusi kalba ar suvokimas;

3.  Sutrikęs
regėjimas (viena ar abiem akimis);

4.  Pasidaro
sunku vaikščioti, svaigsta galva, sutrinka koordinacija ir pusiausvyra;

5.  Atsiranda
labai stiprus galvos skausmas, kurio priežastis nežinoma.

Atsiradus
tokiems simptomams reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

DIAGNOSTIKA

Pirmiausia
gydytojas išsiaiškina ligos istoriją, svarbiausi klausimai kur ir kada
simptomai prasidėjo ir kokia buvo simptomų raida. Išsiaiškinami insulto rizikos
veiksniai. Neurologinio tyrimo metu, nustačius kokios žmogaus funkcijos sutriko,
galima įtarti, kuri smegenų vieta buvo pažeista. Medicinos personalas stebi
ligonio gyvybines funkcija, atlieka kraujo tyrimą, užrašoma elektrokardiograma.
Iš vizualinių tyrimų dažniausiai atliekama galvos kompiuterinė tomografija.
Tyrimas padeda atmesti kraujavimo į smegenis, naviko diagnozes – jie gali
sukelti simptomus, imituojančius smegenų infarktą. Retai atliekamas magnetinio
rezonanso tyrimas – tai informatyvus, bet sunkiai prieinams tyrimas, taip pat
jis ilgai trunka ir todėl dažnai netinka esant ūmiai būklei. Pagal galimybes
taikoma kompiuterinės tomografijos angiografija, magnetinio rezonanso
angiografija, ultragarsinis kraujagyslių tyrimas.

GYDYMAS

Esant galimybei
taikomas vaistas, kuris ištirpina krešulį -audinių plazminogeno aktyvatorius
(Actilyse). Tačiau jis tinka tik nedidelei, pagal specialius kriterijus
atrinktai pacientų daliai. Labai svarbus laikas nuo simptomų atsiradimo ir
gydymo pradžios. Praėjus daugiau nei 3 valandoms po ligos pradžios, gydymas
Actilyse nebetaikomas.

Pacientams
ūminio insulto pasikartojimo rizikai mažinti skiriama gerti aspirino po 100
miligramų kartą per dieną. Leidžiami į veną izotoniniai tirpalai. Jei pacientas
karščiuoja- skiriami antipiretikai ir kitos priemonės, mažinančios temperatūrą.
Traukuliai gydomi prieštraukuliniais vaistais.

Praėjus ūmiai
fazei po insulto, taikoma reabilitacija, fizinė terapija – siekiama sugrąžinti
prarastas funkcijas.

PROFILAKTIKA

1.  Svarbu
žinoti savo kraujo spaudimą ir,esant hipertenzijai, su gydytojo pagalba reikia
ją tinkamai kontroliuoti.

2. 
Reikia
gydyti širdies veiklos sutrikimus.

3.  Patariama
mesti rūkyti, nes rūkymas padvigubina insulto riziką.

4.  Vartokite
alkoholį saikingai.

5.  Atlikite
kraujo tyrimus dėl cholesterolio.

6.  Sergantys
diabetu turi ypatingai rūpintis savo sveikata.

7. 
Reguliarus
fizinis aktyvumas mažina insulto riziką.

8.  Rinkitės
maistą, turintį mažiau druskos ir riebalų.