Išorinės ausies uždegimas arba lotyniškai otitis externa yra išorinio klausos kanalo infekcija. Greita diagnozė ir gydymas daugumoje atvejų yra įvykdomi be komplikacijų. Tačiau, pacientams, kurie serga cukriniu diabetu, kurių nusilpęs imunitetas, arba jei otitas negydomas, gali išsivystyti piktybinis išorinės ausies uždegimas – gyvybei pavojinga infekcija. Išorinės ausies uždegimas yra apibrėžiamas kaip lėtinė infekcija, jei trunka ilgiau kaip 4 savaites, arba kai įvyksta daugiau nei 4 epizodai per 1 metus.

Ūminis vidinės ausies uždegimas pasitaiko kasmet 4 iš 1000 žmonių, o lėtinę formą kenčia 3-5% gyventojų. Ši liga yra dažniausia plaukikams, narams.
Negydomo piktybinio išorinės ausies uždegimo mirtingumas siekia 50%. Nors išorinės ausies uždegimas pasitaiko visose amžiaus grupėse, didžiausias dažnis yra tarp 7-12 metų vaikų.

Ausies kanalą nuo infekcijos saugo apsauginis sluoksnis susidarantis iš ausies sieros, kurią gamina ausies kanalo dengiamosios ląstelės. Ausies sieros perteklius gali įtakoti vandens ir pašalinių dalelių susilaikymą, kas lems bakterijų invaziją iš aplinkos. Pastarąją gali įtakoti ir lokali ausies trauma. Bakterijų invazija sukelia infekciją, patinimą, kurie nulems simptomatiką.
Retai, bakterinė infekcija gali įsibrauti giliau į pagrindines minkštųjų audinių struktūras bei pažeisti smilkinkaulį. Tai vadinama piktybiniu išorinės ausies uždegimu. Šis dažniau pasitaiko žmonėms su nusilpusiu imunitetu.
Dažniausia išorinės ausies uždegimo sukelėja yra bakterija Pseudomona ir jos rūšys, taip pat Staphylococcus ir Streptococcus rūšys. Grybelis yra mažiau paplitusi priežastis išorinės ausies uždegimui. Virusinis uždegimas būdingas tuo, kad skausmas nepraeina net plyšus būgneliui. Reta otito komplikacija – nekrozinis uždegimas. Šiuo atveju uždegimas plinta tolyn, ilgai nepraeina, pasiekia speninę ataugą (kaukolės dalis už ausies), sukelia jos nekrozę.
Pagal klinikinę eigą, otitas skirstomas į tris stadijas:
•    Katarinė – jos  metu ausies skausmas labai stiprus, maudžiančio pobūdžio. Kartu pakyla temperatūra, atsiranda šaltkrėtis, gali susilpnėti klausa.
•    Pūlinė – jos  metu vidurinė ausis prisipildo pūlių. Tuomet skausmas tampa pulsuojantis, sutrinka klausa. Pūliai gali tekėti pro trūkusį būgnelį – tuomet skausmas aprimsta, savijauta gerėja.
•    Sveikimo – uždegimas po truputį slopsta, ausis išsivalo, sunormalėja klausa.
Kiti autoriai išskiria kitokias stadijas:
•    Priešuždegiminė  – niežėjimas, diskomfortas ausyje.
•    Ūmus uždegimas: silpnas, vidutinis ir stiprus. Silpnas apsiriboja paraudimu, nedideliu patinimu, nėra kvapo. Vidutinio sunkumo uždegimui būdingas niežulys, skausmas, sekrecija iš ausies. Dėl paburkimo išorinė ausies landa būna susiaurėjusi. Esant stipriam uždegimui atsiranda stiprūs skausmai valgant, pilki ar žalsvi pūliai iš ausies.
•    Lėtinis uždegimas.

Pagrindiniai simptomai: ankstyvosiose stadijose ausies kanalo niežulys; ausies skausmas, kuris sustiprėja traukiant ausies spenelį (skiltelę); gali pasirodyti pūliai ar skystis iš ausies kanalo; ausies kanalo odos paraudimas ir patinimas; nedidelis, skausmingas tvilkčiojimas ar deginimas ausies kanale; egzema (sutrūkinėjusios, pleiskanotos, niežtinčios, raudonos odos dėmės); laikinas klausos netekimas dėl pūlių kaupimosi ausies kanale; karščiavimas.

Prieš gydant išorinės ausies uždegimą svarbu atmesti kitas galimas būkles, kurios yra labai panašios į šią infekciją: egzema (raudona ir žvynuota oda), folikulitas (plauko folikulo uždegimas, sukeliantis deginimo pojūtį), Ramsey Hunt sindromas (nervinio mazgo virusinė infekcija) ar vidurinės ausies uždegimas.

Geriausias būdas gydyti šią ligą yra griežta ausies higiena. Kiti gydymo metodai: nuskausminamieji (acetaminofenas ar ibuprofenas); su mažu siurbimo įtaisu pašalinti skysčių, pūlių perteklių iš ausies kanalo; vietiškai veikiantys antibiotikai arba priešgrybeliniai ausų lašai, kortikosteroidų lašai, kurie mažina uždegimą; geriamieji antibiotikai, jei tai sunki infekcija; negyvų audinių chirurginis pašalinimas, jei tai piktybinių išorinės ausies uždegimas; kodeinas ar kiti narkotiniai preparatai, kad malšintų labai stiprų skausmą.
Vėliau, kai simptomai išnyksta, vengti vandens patekimo į ausies kanalą apie tris savaites.

Rūgštinių ausų lašų vengimas patartinas visiems pacientams, kuriems dažnai kartojasi išorinės ausies uždegimas. Taip pat vengimas medvilninių pagaliukų ausiai valyti. Jie gali sukelti nedideles traumas, kas išprovokuos išorinės ausies uždegimą, taip pat naudojantis šiais pagaliukai ausies siera yra nustumiama į ausies kanalo galą ir toje vietoje gali susiformuoti tinkama terpė bakterijų invazijai.