JUOSTINĖ
PŪSLELINĖ

APIBRĖŽIMAS

Juostinė pūslelinė – tai virusinė infekcinė liga,
kuri pasireiškia ūminiu vienpusiu skausmingu odos ir nervų pažeidimu, sukeltu
suaktyvėjusio Varicella zoster viruso.

EPIDEMIOLOGIJA

Juostine pūsleline per
gyvenimą suserga nuo 10 iki 20 proc. populiacijos. Serga įvairaus amžiaus
žmonės, bet dažniau vyresni (60-80 metų). Infekcijos šaltinis – sergantis
vėjaraupiais, rečiau juostine pūsleline, žmogus. Žmogus žmogui perduoda oro
lašeliniu būdu, galima perduoti ir sąlyčio metu. Virusas, persirgus
vėjaraupais, išlieka organizme- sukėlėjas pereina į ramybės būklę ir daug metų
persistuoja žmogaus neuronuose. Viruso aktyvaciją lemia imuniteto nusilpimas.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Juostinę
pūslelinę sukelia DNR virusas Varicella zoster. Kaip jau buvo minėta, persirgus
vėjaraupiais, virusas nesunaikinams, o lieka organizme ir pereina į ramybės
būseną. Kuomet nusilpsta žmogaus imunitetas dėl tam tikrų būlių (sergant
leukozėmis, navikais, gydantis chemoterapija, užsikrėtus ŽIV) ar sulaukus
vyresnio amžiaus, Varicella zoster virusas nebėra slopinamas imuninės sistemos,
todėl jis geba aktyvuotis ir sukelti procesą, žalojantį nervus ir odą.

KLINIKA

Dar neatsiradus
bėrimų gali pasireikšti  galvos skausmas,
silpnumas, karščiavimas, odos peršėjimas. Po 1-4 dienų (kartais 10-12 dienų)
prasideda bėrimų fazė- atsirandagrupuotų pūslelių, užpildytu skaidriu skysčiu. Aplink
jas oda parausta ir patinsta. Bėrimas dažnai lydimas intensyvaus skausmo.
Bėrimai išsidėstovienoje pusėje tarp šonkaulių pagal
nervo eigą. Rečiau bėrimai būna trišakio nervo veide, juosmens, kryžkaulio
srityje. Gali padidėti limfmazgiai. Pūslelėms trūkus atsiranda žaizdelės,
kurios pasidengia šašais. Bėrimai išnyksta per 2-3 savaites. Dažniausia
komplikacija, ypač vyresnio amžiaus žmonėms- neuralgija (aštraus skausmo
priepuoliai, kuriuos sukelia pažeisti periferiniai nervai).

DIAGNOSTIKA

Ligai būdingas
bėrimas pagal nervų eiga yra pagrindinis diagnostinis kriterijus.
Laboratoriniai tyrimai atliekami retai.

GYDYMAS

Ligoniai, nesant
komplikacijų, gydomi namuose. Ūmiu periodu rekomenduojama gulėti lovoje.
Skiriami priešvirusianiai vaistai- acikloviras, valacikloviras, brivudinas,
kurie turi būti paskiriami kuo ankščiau (per 48 valandas nuo pūslelinio bėrimo
pradžios). Dažniausiai skiriami geriami vaistai ir tik esant sunkiai formai
galima vaistus leisti į veną. Kartais tenka vaistais malšinti skausmą- skiriami
nenarkotiniai analgetikai su raminamaisiais, skiriamas vitaminas B. Bėrimus
taip pat galima tepti acikloviro tepalu.

PROFILAKTIKA

Ligonis
namuose pagal galimybę izoliuojamas nuo vaikų. Profilaktika tokia pati kaip ir
vėjaraupių.  Lietuvoje yra skiepai nuo
vėjaraupių, tačiau ji dar neįtraukta į vaikų skiepų kalendorių. Vakcina
skiriama vaikams nuo 12 mėn. Paprastai skiepijami rizikos grupėje esantys
vaikai (sergantys lėtinėmis ligomis, imunodeficitais), ar suaugusieji, kurie
nesirgę vėjaraupiais, sergantieji kai kuriomis sunkiomis ligomis (lėtinėmis
plaučių, kraujo, piktybiniais augliais).