Kalnų karštinė
Kalnų karštinė
APIBRĖŽIMAS
Kalnų karštinė (Rocky
Mountain Spotted Fever) yra mirtina liga, platinama paplitusių šuninių erkių.
Tai yra erkinė bakterinė liga, kuri paveikia kraujagyslių sienelės ląsteles,
todėl kraujagyslės praleidžia kraują. Tai gali ilgainiui sukelti rimtą vidaus
organų žalą, ypač inkstams.
EPIDEMIOLOGIJA
Kasmet vidutiniškai
nukenčia apie 800 amerikiečių. Ši liga pirmą kartą buvo pavadinta pagal
Uolinius kalnus, kur kalnų karštinė pirmą kartą buvo diagnozuota. Tačiau dabar
ji aptinkama ne tik pietrytinėje Jungtinėse Amerikos Valstijų dalyje, bet ir
Kanadoje, Meksikoje, Centrinėje Amerikoje ir Pietų Amerikos dalyse.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Kalnų karštinę sukelia
mikroorganizmas Rickettsia, kuri sukelia infekciją. Erkės, transportuojančios R.
rickettsii, yra pats dažniausias infekcijos šaltinis. Jeigu infekuota erkė
patenka ant odos ir minta krauju, žmogus gali užsikrėsti ir susirgti kalnų
karštine. Taip pat įmanoma, tačiau nėra įprasta apsikrėsti kalnų karštine, kai
erkių patenka į kraują iš užkrėstos ar pažeistos odos, taip pat kontaktiniu
keliu per burnos, nosies arba akių gleivines.
Kalnų karštine labiausiai
suserga žmonės, kai erkės yra aktyviausia ir tai būna per šiltus metų laikus,
kai žmonės linkę daugiau laiko praleisti lauke. Ši karštinė negali plisti nuo
žmogaus ant kito žmogaus.
Kalnų karštinė pakenkia
mažiausių kraujagyslių gleivinę, taip sukelia pratekėjimą ar krešulių
formavimąsi. Tai gali pakenkti:
·Smegenis. Be sunkių galvos skausmų, kalnų karštinė
gali sukelti mieguistumą, sumišimą, traukulius ir delyrą.
·Širdį ir plaučius. Problemos, susijusios su
širdies ir plaučių kraujagyslėmis. Sunkiais atvejais gali pasireikšti širdies
ar plaučių nepakankamumas.
·Inkstus. Inkstai filtruoja atliekas iš kraujo ir
inkstų kraujagyslės yra labai mažos ir trapios. Žala, šioms kraujagyslėms gali
sukelti inkstų nepakankamumą ir mirtį.
·Rankų ir kojų pirštus. Sugadintos kraujagyslės
gali nebeaprūpinti tolimiausių galūnių audinių, gali išsivystyti gangrenos ir
mirtis. Tuomet reikalinga amputacija.
KLINIKA
Žmonės, apsikrėtę Kalnų
karštine (Rocky Mountain spotted fever) staiga sukarščiuoja (karščiavimas gali
tęstis 2-3 savaites), juos užpuola galvos skausmai, nepraeinančio nuovargio
pojūtis, giluminis raumenų skausmas, krečia šaltis, pykina, pasirodo charakteringas
išbėrimas.
Iš pradžių gali išberti
kojas ir rankas (nuo plaštakos iki pečių), arba pėdų apačias (papades), delnus;
bėrimas plečiasi į bet kurias kitas kūno dalis. Pirmieji simptomai paprastai
pajaučiami praėjus 3 – 12 dienų po įkandimo.
DIAGNOSTIKA
Kalnų šiltinę gali būti
sunku diagnozuoti, nes ankstyvieji požymiai ir simptomai yra panašūs į tuos,
kuriuos sukelia daug kitų ligų.
Laboratoriniai tyrimai
gali apimti kraujo mėginį, bėrimo pavyzdį arba pačią erkę, kurie padėtų
diagnozuoti infekcijos pobūdį. Kadangi ankstyvas gydymas antibiotikais yra
labai svarbus, gydymas pradedamas anksčiau, nesulaukus tyrimo rezultatų, o tik
turint pakankamai apklausos duomenų.
GYDYMAS
Erkei įkandus ir pradėjus
jausti kai kuriuos iš aprašytų požymių, būtina kuo greičiau skubėti pas
gydytoją ir pasidaryti kraujo tyrimą, kuris ir parodys ar užkrėtė. Ankstyvoje
stadijoje (kuo anksčiau kreipiantis į medikus) įmanoma išsigydyti
antibiotikais.
Doksiciklinas yra
labiausiai veiksmingas vaistas gydyti kalnų karštinę, bet tai nėra geras
pasirinkimas, jei pacientė yra nėščia. Tokiu atveju gydytojas gali paskirti,
chloramfenikolį kaip alternatyvą.
PROFILAKTIKA
Geriausia profilaktika
yra išvengti erkių įkandimų. O tai apima visus saugos reikalavimus einant į
žygius, iškylas. Reikia naudoti specialius purškalus, atbaidančius erkes,
dėvėti ilgas kojines, vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis ir pan.