Karpos

Karpos

 

APIBRĖŽIMAS

Karpos
– tai odos liga, pasireiškianti smulkiais gerybiniais odos navikais,
kurių sukėlėjas yra žmogaus papiloma virusas (ŽPV). Tarp ŽPV sukeliamų
odos ligų galima išskirti tris labiausiai paplitusias – paprastąsias
karpas, padų karpas bei plokščiąsias karpas. Virusas plinta per odą ar
gleivines tiesioginio ir netiesioginio kontakto metu. Jis po oda
neprasiskverbia ir per kraują neplinta.

EPIDEMIOLOGIJA

75
proc. žmonių nors kartą gyvenime buvo atsiradusios šios karpos. Odos
karpas sukelia nedidelė specifinė ŽPV tipų grupė, labiausiai – apie 10
proc. – paplitusi tarp 2–12 metų amžiaus vaikų. Dažniausiai sutinkamas
karpų tipas – paprastosios karpos (lot. verruca vulgaris). Jos sudaro
apie 70 proc. visų karpų. Retesnės padų karpos, 4 proc. visų karpų, būna
plokščiosios.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Užsikrečiama
tiesiogiai nuo jų turinčio žmogaus arba per virusais užkrėstus daiktus.
Virusas lengviau patenka per nors kiek pažeistą (įdrėkstą, įbrėžtą) odą
ar gleivinę.

Karpa – tai gerybinė lokali epidermio hiperplazija, kuri pasireiškia 1–10 mm skersmens papulėmis arba plokščiais iškilimais.

Karpos
skirstomos į daug rūšių: paprastosios karpos (lot. Verruca vulgaris) –
dažniausiai pasireiškiančios ant plaštakų arba dilbių. Tai iškiliosios
karpos su šiurkščiu paviršiumi. Plokščiosios karpos (lot. Verruca
plana): mažos, lygaus pavirčio, vos iškilusios virš sveikos odos karpos.
Gelsvai rožinės arba kūno spalvos, kurios gali pasireiškia dideliais
kiekiais, tačiau retai koncenruotose vietose. Dažniausiai jos atsiranda
ant veido, kaklo, plaštakų nugarinės pusės ir dilbių. Mozaikinės karpos –
grupė tankiai suaugusių karpų – ilgos, plonos, minkštos, nelygių
paviršių. Dažniausiai pasireiškia ant pažastų, kaklo, akių vokų odos,
dažniausiai vyrams. Siūlinės karpos: kietas, kartais skausmingas
plotelis dažniausiai su keliais juodais taškiukais centre. Šios karpos
yra gilios ir neiškyla virš odos. Paprastai jos atsiranda dažnai
trinamose vietose: pade, kirkšnyse, ant kaklo, pažastyse ar po krūtimis.
Aštriagalvės karpos – tai karpos, kurios augdamos ištysta ir gali
susijungti viena su kita. Tokiu būdu pažeidžiamas didelis odos plotas.
Dažniausiai šios karpos išauga pažastyse ir ant lytinių organų
Smailiagalės kondilomos (anogenitalinės) – tai minkštos karpos, kurios
dažniausiai išauga lytinių organų gleivinėse. Šiomis karpomis
užsikrečiamas santykiaujant lytiniu būdu.

Žmonėms, kurių imuninė
sistema pakankamai stipri, karpos praeina savaime, tačiau esant
nusilpusiai imuninei sistemai bei karpoms plintant, jas būtina gydyti.

KLINIKA

Karpos
išvaizda priklauso nuo vietos, kur ji yra. Apžiūrint pro padidinamąjį
stiklą matomas patognominis karpų požymis – juodi taškeliai – trombuoti
kapiliarai. Karpoms taip pat būdingas kapiliarinis kraujavimas, kuris
išryškėja pašalinus sukietėjusias (hiperkeratozines) mases.

Karpos
ant padų neretai būna skausmingos, einant gali sukelti spaudimą ar imti
kraujuoti dėl pažeidimo. Vis dėlto dažniausiai karpos trikdo žmones dėl
išvaizdos, kadangi neretai atsiranda gerai matomose vietose – ant
rankų, bei galimybės užkrėsti kitus.

DIAGNOSTIKA

Į
dermatologą pacientui būtina kreiptis, jei karpa skausminga ir
kraujuoja, pakito karpos spalva ir dydis, karpa labai didelė, karpos
sparčiai dauginasi.

Diagnozuojant karpas būtina atmesti kitas į
jas panašias odos ligas. Pavyzdžiui, paprastąsias karpas reikia atskirti
nuo užkrečiamo moliusko, senatvinės keratozės, padų karpas – nuo
nuospaudų, įtrūkimų.

GYDYMAS

Vietiškai
karpas veikia salicilio ir kitos rūgštys. Jos tirpina raginį odos
sluoksnį ir skatina jo nusisluoksniavimą.  Citotoksiniai vaistai (pvz.,
podofilotoksinas) suardo odos ląsteles. Kitas karpų gydymas yra jų
pašalinimas. Deja, tai irgi negali garantuoti 100 proc. pasveikimo, nes
pašalinamas tik darinys, bet priežastis lieka.

Yra keli karpų šalinimo metodai:

  • medikamentinis,
  • elektrokoaguliacija,
  • kriodestrukcija,
  • lazerioterapija.

Namų sąlygomis galima naudoti preparatą Wartner. Šis preparatas būna dviejų rūšių – paprastosioms ir padų karpoms naikinti.

PROFILAKTIKA

Svarbu
vengti pervargimo, stresų, reikia subalansuoti mitybą, nes virusai
dažniau atakuoja nusilpusius žmones. Reikia vengti odos sausėjimo,
(padeda tepalai, kremai).