KASOS VĖŽYS

APIBRĖŽIMAS

Kasos
vėžys – tai piktybinis kasos navikas. Kasos navikai gali išsivystyti iš pačios
kasos (60-70 proc.) arba šalia kasos galvos esančių anatominių struktūrų-tokie
navikai vadinami periampuliniais (30-40 proc.). 80-90 proc. kasos tumorų
lokalizuojasi kasos galvutėje ir tik 10-20 proc. kasos kūne ir uodegoje.

EPIDEMIOLOGIJA

Pasaulyje
per metus diagnozuojama 18 500 naujų kasos vėžio atvejų, o šis skaičius
Lietuvoje siekia 400. Vyrai kasos vėžiu serga dažniau nei moterys. Nustačius kasos
vėžio diagnozę, 5 metų išgyvenamumas tik 1-2 proc. ir net 80 proc. ligonių
miršta per pirmus metus. Iš naujai nustatytų kasos vėžio susirgimų tik 20 proc.
tinkama radikali operacija, kuomet navikas visiškai pašalinamas.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Kol
kas tiksliai nusakyti, kas sukelia šio tipo vėžį, nėra pakankamai duomenų,
tačiau mokslininkai yra nustatę kelis rizikos veiksnius.  Rizikos veiksniai:

•Rūkymas.
Rūkaliai yra nuo 2 iki 3 kartų dažniau tampa onkologiniais ligoniais, nei
nerūkantys asmenys.

•Amžius.
Rizika padidėja žmogui, kuris yra vyresnis nei 50 metų.

•Cukrinis
diabetas. Kasos vėžys yra diagnozuotas dažniau diabetu sergantiems žmonėms, nei
nesergantiems šia liga.

•Lėtinis
pankreatitas. Lėtinis kasos uždegimas gali padidinti pavojų susirgti vėžiu.

•Šeimos
istorija. Kasos vėžys slypi kai kuriose šeimose. Apie 10 proc. susirgimo atvejų
yra siejami su paveldėtų genų mutacijomis.

KLINIKA

Kasos galvos
klinika priklauso nuo naviko lokalizacijos vietos. Kasos galvos tumorui yra
būdingas nuolatinis maudžiantis skausmas pakrūtinyje, kuris palaipsniui
stiprėja ir plinta į nugarą. Kai tumoras užspaudžia tulžies lataką, ligonis
pagelsta, išmatos tampa šviesios, o šlapimas patamsėja. Ligai progresuojant
gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas. Ligoniui krenta svoris, netenkama
apetito, jaučiamas ankstyvas sotumo jausmas. Jei tumoras yra kasos kūne ar
uodegoje, pagrindinis simptomas taip pat yra skausmas pakrūtinyje, tačiau šios
lokalizacijos vėžiui būdingas ir kraujavimas iš skrandžio varikozinių venų bei
pragraužtos skrandžio užpakalinės sienelės.

DIAGNOSTIKA

Esant būdingiems
ligos simptomas, asmuo turi kuo greičiau kreiptis pagalbos. Gydytojas įtaria
liga remdamasis ligos istorija, klinika, fiziniu ištyrimu (kartais galima
užčiuopti tumorą). Diagnozei nustatyti atliekami laboratoriniai testai, kuriais
nustatomi specifiniai vėžio žymenys. Taip pat atliekama aspirato iš tulžies
latako, dvylikapirštės žarnos ar kasos latako citologinis tyrimas, kasos
bioptato ištyrimas. Kiti tyrimai, padedantys diagnozuoti naviką yra
sonoskopija, endosonoskopija, rentgenografinis tyrimas, endoskopinė
retrogradinė cholecistopankreatografija ir kiti. Tačiau pats specifiškiausias
ir jautriausias tyrimas kasos vėžiui diagnozuoti šiuo metu yra kompiutinės
tomografijos tyrimas.

GYDYMAS

Kasos vėžio
gydymas susideda iš radioterapijos, chemoterapijos ir operacinio gydymo.

Chirurgija
taikoma, kada siekiama palengvinti simptomus, kuriuos sukelia vėžiniai
susirgimai. Chirurginė procedūra dažniausiai atliekama žmonėms, kurių vėžys
gali būti išgydomas. Šios specifinės operacijos metu išimama didelė dalis
kasos, dalis skrandžio, plonosios žarnose, tulžies pūslės ir tulžies latakų.
Retesni chirurginiai metodai gali būti taikomi tada, kai  šalinama visa kasa.

Radioterapinis
gydymas. Tai vėžinių (ir kai kurių kitų susirgimų) gydymas naudojant
jonizuojančiųjų spindulių energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių
genetinę medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.

Chemoterapija.
Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais, kurie vadinami citostatikais. Šie
vaistai dažniausiai pažeidžia vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis.

PROFILAKTIKA

Vienas
iš kasos vėžio rizikos faktorių yra rūkymas. Rūkantieji serga du tris kartus
dažniau negu nerūkantys. Pastebėta, kad įtakos turi
mitybos įpročiai: kasos vėžiu dažniau suserga žmonės, valgantys riebų maistą ir
mažai daržovių.