Katalepsija

APIBRĖŽIMAS

Katalepsija
(gr. katalēpsis — sugriebimas, priepuolis), kūno arba jo dalių
sustingimas jiems suteiktoje padėtyje, atsirandantis dėl psichikos
sutrikimo. Katalepsija – liga, kurios priepuolių metu ligonis jaučia,
bet dėl raumenų sustingimo negali pajudėti, o jo kvėpavimas ir pulsas
tampa beveik nepastebimi. Viena iš formų – vaškinis lankstumas
(flexibilitas cerea) – ligonis ilgesnį laiką sustingsta jam suteiktoje
pozoje (pvz., pakeltą ranką gali išlaikyti keletą valandų, net iki
trofikos sutrikimų). Vaškinis lankstumas susidaro lėtai: pradžioje
ligonis sunkiau nei įprastai nuleidžia pakeltą ranką.

EPIDEMIOLOGIJA

Katalepsija
yra dažnai paplitusi pas šizofrenija, maniakine depresija sergančius
ligonius. Ši būsena dažniau aptinkama mažai išsivysčiusiose šalyse.
Mirtingumo dažnis nenustatytas. Labiau paplitę tarp moterų nei tarp
vyrų, įvairiame amžiuje.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Katalepsija
yra tam tikrų nervų sutrikimų, kaip Parkinsono liga, epilepsija,
simptomas. Tai taip pat charakteringas kokaino vartojimo nutraukimo
simptomas. Katalepsija gali būti sukelta šizofrenijos gydymo
antipsichotiniais vaistais, tokiais kaip haloperidolis, anestetiko
ketamino. Kartais izoliuotos katalepsijos formos gali pasireikšti
ektremaliame emociniame šoke.

Yra dar nepatvirtintų hipotezių, jog fermentas proteinkinazė A gali būti susijęs su kataleptiniu elgesiu.

KLINIKA

Katalepsija
gali lydėti kelias skirtingas protines būkles. Tai gana dažna
katatoninėje šizofrenijoje, taip pat gali atsitikti sergant epilepsija,
isterija, smegenėlių sutrikimais, gali būti hipnozės sukelta
katalepsija. Pacientas gali sudėti padėjęs rankas ant kelių, nuleidęs
galvą, ilgai išbūti tokioje ir kitokiose nepatogiose pozicijose.
Nebūtinai pacientas būna nebudrus, tačiau jis niekada neatsako į
komunikavimą. Ši apatiška būklė gali taip pat greitai baigtis kaip ir
prasidėjusi.

DIAGNOSTIKA

Diagnozuojama išsiaiškinus paciento anamnezę, apžiūrėjus jį bei įvertinus jo fiziologinius pokyčius apčiuopos metu.

GYDYMAS

Nėra aiškaus šio sutrikimo gydymo. Geriausia yra gydyti ligas, susijusias su šios būklės sutrikimo priežastimi.

Paciento
priežiūra: reguliari raumenų ir sąnarių mankšta, odos priežiūra yra
būtina, kad išvengti kraujotakos komplikacijų. Mityba reikalauja dėmesio
ir turi būti suteikta tinkama. Nors kataleptiniai pacientai negali
reaguoti į  pokalbius ir fiziškai judėti, jie negali būti palikti
vienoje padėtyje ilgą laiką. Šių pacientų psichikos būklė yra tokia, kad
jie negali pripažinti tirpimo ar skausmo, taip pat jie negali
komunikuoti.

Priežiūroje turi būti naudojami pokalbiai, kad
pacientas girdėtų, kas vyksta. Visiška apatija neindikuoja  negebėjimo
išgirsti ar pamatyti, kas vyksta. Kartais yra labai palanku šiems
pacientams, kai kažkas tyliai sėdi šalia jų taip, kad jie žinotų, kad
kažkas rūpinasi ir yra suinteresuoti jų gerove.

PROFILAKTIKA

Kadangi tai nėra savarankiška liga, o tik kitų ligų atspindys, reikėtų gydyti tas ligas, laiku jas diagnozuoti.