Katarakta

APIBRĖŽIMAS

Katarakta
– lęšiuko padrumstėjimas, kuris gali sukelti regėjimo problemų.
Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų. Kartais baltymai susijungia į
gniužulėlius. Taip pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta
gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau laikui bėgant, ji gali plėstis
ir apimti vis daugiau lęšiuko. Todėl regėjimo aštrumas sumažėja, vaizdas
tampa išplaukęs. Katarakta vystosi lėtai.

EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai
šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau lęšiukas gali drumstėti
ir vaikams, nes pasitaiko įgimtų kataraktų. Jauniems žmonėms ši liga
dažniausiai vystosi po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergant
bendromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Dėl
ko vystosi katarakta tiksliai nėra aišku, manoma, kad tai medžiagų
apykaitos sutrikimas akies lęšiuke. Sveikas lęšiukas yra skaidrus ir
neturi kraujagyslių. Jis yra už rainelės, praleidžia ir nukreipia
šviesos spindulius į tinklainę, keičia laužiamąją gebą. Kataraktos
vystymuisi turi įtakos:

1. Su amžiumi susiję pakitimai – metams bėgant kinta lęšiuko struktūra, formuojasi drumstys.
2. Traumos (po akies obuolio sumušimo, sužeidimo).
3. Kai kurios ligos: cukraligė, miotoninė distrofija, lėtinis odos uždegimas, neurodermitas, sklerodermija.
4. Vaistai (kortikosteroidai, hormonai) vartojami ilgą laiką ir didelėmis dozėmis.
5. Akių ligos (glaukoma, akių uždegimai, stipri trumparegystė, atšokusi tinklainė, augliai, sutrikusi lęšiuko mityba).
6. Ultravioletiniai (ilgai dirbantiems saulėtoje vietoje), rentgeno, infraraudonieji (stiklo pūtėjams, kalviams) spinduliai.
7. Paveldimumas.
8. Įgimta
   katarakta pasitaiko kūdikiams, kurių motinos, nėštumo metu sirgo
   infekcinėmis ligomis (kiaulyte, raudonuke, vėjaraupiais, kepenų
   uždegimu, poliomielitu, toksoplazmoze), vartojo kai kuriuos
   medikamentus, alkoholį, nikotiną, kitas toksines medžiagas, ypač pirmus
   tris nėštumo mėnesius.

Yra keli skirtingi kataraktos
tipai. Branduolinė katarakta sukelia laipsnišką regėjimo pablogėjimą.
Gali prireikti dažnai keisti akinius (net kas dvi savaites). Žievinė
katarakta gali sukelti simptomus, susijusius su blogu matymu: matomi
žiedai aplink daiktus, dvigubinasi daikto atvaizdas vienoje
akyje. Užpakaliniai pokapsuliniai lęšiuko patamsėjimai gali pabloginti
regėjimą – ypač skaitant, sukelti jautrumą ryškiai šviesai,
blizgėjimui. Jei katarakta yra tik vienoje akyje, gali nebūti jokių
simptomų, nes pacientas gerai mato  sveikąja akimi. Dažniausiai lęšiukas
drumstėja pamažu, todėl pacientas gali nepastebėti, kada labai
pablogėjo regėjimas viena akimi. Progresuojant drumstėjimui, rūkas akyse
vis didėja. Visai sudrumstėjus lęšiukui, regėjimas išnyksta.

KLINIKA

Nepriklausomai
nuo priežasties, kataraktai būdingas blogas regėjimas, kurio nepagerina
akiniai, dvejinimasis žiūrint viena akimi, spalvų bei kontrasto
suvokimo pokyčiai, šviesos skaidymas. Neretai prasidėjus kataraktai
žmogus pastebi, kad pagerėja rega iš arti, o skaitymo akiniai silpnėja.
Šį reiškinį lemia lęšiuko standėjimo sukelti refrakcijos pasikeitimai,
akis „minusėja“.

DIAGNOSTIKA

Sergantiems
katarakta yra tiriamas regėjimas į tolį, į artį, matuojamas akių
spaudimas, nustatomas periferinis regėjimas (akipločio tyrimas), spalvų
juslė. Akys apžiūrimos specialiu mikroskopu, įvertinami jų priekinės
dalies pakitimai, lęšiuko drumstumo laipsnis, tiriamas akių dugnas. Kai
lęšiukas visai sudrumstėja, negalima nustatyti, kokių pakitimų yra akių
dugne. Tokiais atvejais atliekamas ultragarsinis tyrimas – nustatoma
tinklainės būklė, akies ašies ilgis.

GYDYMAS

Kataraktos
operacija yra neskausminga procedūra, atliekama naudojant vietinę
nejautrą. Per akyje padarytą mikropjūvį pašalinamas drumstas lęšiukas ir
implantuojamas naujas dirbtinis. Paprastai operacija trunka 20-30
minučių. Regėjimas pagerėja jau pirmomis dienomis po operacijos ir
galutinai nusistovi per keletą savaičių.

PROFILAKTIKA

Būtinai
nešiokite apsauginius akinius darbe (pavyzdžiui, jei dirbate su
metalais), sportuodami, jei yra galimybė sužaloti akis. Nešiokite
tamsius akinius su filtru, sulaikančiu ultravioletinius spindulius,
ilgai būdami ar dirbdami saulėtoje vietoje. Laiku gydykite visas akių ir
kitų organų sistemų ligas. Racionaliai maitinkitės, vartokite
vitaminus.