Kepenų cirozė

KEPENŲ CIROZĖ

APIBRĖŽIMAS

Kepenų
cirozė yra lėtinė kepenų liga, kuomet normalų kepenų audinį pakeičia
randinis audinys. Tai yra galutinė daugelio lėtinių progresuojančių ligų
stadija. Daug metų kepenų cirozė buvo laikoma negrįžtamu procesu,
tačiau naujausi duomenys teigia, kad sėkmingas gydymas gali lemti
pokyčių regresavimą.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Vakarų
pasaulyje kepenų cirozė yra viena iš dažnniausių mirties priežasčių po
širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio. 45 – 65 metų amžiaus žmonių tarpe
tai trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Tai susiję su alkoholio
vartojimu ir hepatito B, C, D virusų paplitimu. Šiuo metu didėja ir su
nutukimu susijusių kepenų cirozės atvejų. Kepenų ciroze dažniau serga
vyrai.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kepenų cirozę sukeliančios priežastys:

1. Virusiniai
B, C, D hepatitai. Virusai HBV, HCV irHDV pirmiausia sukelia kepenų
uždegimą ir, jei liga negydoma arba gydymas neefektyvus, procesas
pažeidžia kepenų struktūrą ir sukelia cirozę.

2. Alkoholinis
kepenų pažeidimas. Alkoholis daro poveikį daugeliui kūno organų, tačiau
labiausiai žaloja kepenis. Alkoholis kepenyse yra metabolizuojamas ir
nukenksminamas, tačiau vartojant didelius jo kiekius, kepenų ląstelės
yra žalojamos, jos nebegali atsinaujinti, kepenyse progresuoja uždegimis
procesas.

3. Autoimuninis hepatitas, kuomet imuninė sistema atakuoja kepenų ląsteles. Dažniau pasitaiko moterims.

4. Medikamentų ir toksinų sukelta kepenų cirozė.

5. Ligos, kurios žaloja tulžies latakus – pirminė biliarinė cirozė, pirminis sklerozuojantis cholangitas.

6. Paveldimos ligos – cistinė fibrozė, alfa – 1 antitripsino trūkumas, hemochomatozė, Vilsono liga ir kt.

 

KLINIKA

Daugelis
pacientų kelerius metus nejaučia jokių simptomų. Pirmieji simptomai
gali būti kūno svorio mažėjimas, apetito stoka, pykinimas ir silpnumas.
Pacientams, kuriems yra tulžies obstrukcija, dažnai pasireiškia lėtinis
odos niežulys, kuris negydomas sunkėja ir vis labiau erzina – ligonis
nusidrasko odą iki gilių žaizdų. Pažengus ligai, pradeda ryškėti gelta.
Pirmiausia pagelsta gleivinės, vėliau – oda.

Kepenų cirozės,
atsiradusios dėl piknaudžiavimo alkoholiu, požymiai gali būti
nepakankama mityba, raumenų masės sumažėjimas dėl lėtinio kasos
funkcijos nepakankamumo. Dažna kepenų cirozės komplikacija yra portinė
hipertenzija (padidėjęs slėgis vartų venos sitemoje).
Svarbiausiaportinės hipertenzijos pasekmė – stemplės venų varikozės (dėl
padidėjusio slėgio venos išsiplečia, pučiasi). Stemplės venų varikozės
kelia didelį pavojų ligonio gyvybei, nes joms plyšus, prasideda stiprus
kraujavimas iš virškinamojo trakto. Ligonis vemia šviežiu krauju,
atsiranda kraujas išmatose, žmogaus oda išblykšta, jis gali netekti
sąmonės. Kraujavimas lemia didelį pacientų, sergančių kepenų ciroze,
mirtingumą. Kitos portinės hipertenzijos pasekmės: ascitas (susikaupęs
skystis pilvo ertmėje), kepenų funkcijos nepakankamumas, pasireiškiantis
metaboliniais ir kraujo krešėjimo sutrikimais, hepatinė encefalopatija
(pasireiškia psichikos, elgsenos ir intelekto pokyčiais).

 

DIAGNOSTIKA

Gydytojas
išsiaiškina paciento skundus ir rizikos veiksnius (pacientas sirgo ar
vis dar serga hepatitu, pankreatitu, tulžies pūslės akmenlige, cukriniu
diabetu, turėjo neuropsichinių problemų, vartojo ar vis dar vartoja
alkoholį dideliais kiekiais, narkotikus, darėsi tatuiruotes, turėjo
akupunktūros seansus, dažnai buvo gydomas ar tiriamas ligoninėse ar
poliklinikose, ligoniui buvo perpiltas kraujas, vartoja hepatokoksinius
vaistus, kontaktavo susergančiu gelta ar hepatitu). Kepenų cirozės
pradžioje simptomų gali būti nedaug, jie gali imituoti kitas virškinimo
sistemos ligas. Pusei sergančių kepenų ciroze, randamos padidėję
kepenys. Įtarus kepenų cirozę, atliekami laboratoriniai tyrimai:

1. 
Biocheminins kraujo tyrimas, kuris atskleidžia vykstančią kepenų
ląstelių destrukciją, tulžies stazę, sutrikusią kepenų funkciją.,
padidėjusius uždegimo rodiklius.

2.  Bendras kraujo tyrimas gali parodyti anemiją, sumažėjusį leukocitų, trombocitų, eritrocitų skaičių.

3.  Nustatyti
tikslią kepenų cirozės priežastį, atliekami specialūs imuniniai tyrimai
(kai įtariamas autoimuninis hepatitas), virusų žymenys (virusiniam
hepatitui diagnozuoti),

4.  Esant ascitui, tiriamas skystis iš pilvo ertmės.

5.  Atliekami šlapimo tyrimai – randami padidėję tulžies pigmentų kiekiai.

Toliau atliekami ir instrumentiniai tyrimai:

1.  Ultragarsinis kepenų tyrimas (vertinamas kepenų dydis, kontūras, audinys, ieškoma portinės hipertenzijos požymių);

2.  Kompiuterinė tomografija (ieškoma kepenų struktūros, dydžio, formos pokyčių);

3.  Ezofagogastroduodenoskopija (vertinama stemplės ir skrandžio venų būklė);

4.  Kepenų biopsija ir bioptato tyrimas (nustatyti priežastį, proceso aktyvumą, gydymo efektyvumą, pažeidimo laipsnį).

 

GYDYMAS

Gydymas
prikaluso nuo ligos priežasties ir komplikacijų. Visiems ligoniams
rekomenduojama pilnavertė mityba, ypač praturtinta baltymais; fizinis
aktyvumas (vaikščiojimas, plaukiojimas); papildomas kacio ir vitamino D
kiekis; vakcinacija nuo hepatito virusų; vengti hepatotoksinių vaistų.

Virusinis
B hepatitas gydomas nekleozidų/ nukleotidų analogais, citokinais.
Virusinis C hepatitas gydomas interferonu ir ribavirinu. Autoimunine
kepenų ciroze sergantiems skiriama imunosupresinė terapija prednizolonu
ir azatioprinu. Alkoholinė kepenų cirozė pirmiausia gydoma abstinencija
ir visaverte mityba.

Kepenų transplantacija yra vienitelis gydymo būdas sergantiems dekompensuota kepenų ciroze ir komplikacijomis.

 

PROFILAKTIKA

Viena
pagrindinių cirozės profilaktikos priemonių – saikingas alkoholio
vartojimas. Alkoholis – ne tik dažniausia kepenų cirozės priežastis, bet
jis labai pablogina ir kitų kepenų ligų eigą, skatina jų progresavimą.
Jei nutraukiamas alkoholio vartojimas, net sergant ciroze, kepenų ligos
eiga gali labai pagerėti. Kita dažna kepenų cirozės priežastis – B ir C
hepatitų virusai, kurie plinta per kraują, lytiniu keliu. Pagrindinė
profilaktikos priemonė nuo hepatito B – skiepai. Nuo hepatito C skiepų
nėra, todėl svarbu sustabdyti plitimą: visi donorai turi būti tikrinami
dėl virusinių hepatitų, turi būti naudojami sterilūs medicinos
instrumentai, medicinos personalas turi naudoti gumines pirštines,
kaukes, vengti tiesioginio kontakto su infekuotais organizmo skysčiais.
Didelę riziką užsikrėsti turi narkomanai, prostitutės ir asmenys,
turintys atsitiktinių lytinių santykių, todėl jie skatinami nenaudoti
jau naudotų švirkštų, naudotis prezervatyvais.