Keratitas
Keratitas
APIBRĖŽIMAS
Keratitas –
tai ragenos uždegimas. Keratito priežastis gali būti įvairūs faktoriai:
akių sausumas, kontaktiniai lęšiai, junginės, vokų krašto uždegimas,
lokaliai vartojami medikamentai, ultravioletinių spindulių poveikis,
nudegimas cheminėmis medžiagomis, svetimkūnis po viršutiniu voku,
ragenos nubrozdinimas lapais, medžių šakelėmis, spygliais ir pan.,
vitamino A trūkumas.
EPIDEMIOLOGIJA
Rizikos
faktoriai keratitui išsivystyti yra kontaktinių lęšių nešiojimas (ypač
pažeidžiant rekomenduojamą jų nešiojimo režimą), akies paviršiaus ligos –
sausos akies sindromas, nepilnas užsimerkimas, akies trauma.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Infekciniai
ir neinfekciniai veiksniai dirgindami rageną sukelia uždegimą, akis
parausta, dėl nervinių galūnėlių dirginimo akys ašaroja, bijo šviesos.
Dėl uždegimo židinio ragenoje atsiranda drumstis, pablogėja matymas. Jei
uždegimą sukėlė bakterinė infekcija, gali atsirasti pūlingų akies
išskyrų. Ilgai tęsiantis uždegimui ragena išplonėja, padidėjus
akispūdžiui gali prakiurti. Negydant uždegimas gali apimti visą akies
obuolį.
Rizikos faktoriai:
- Akies trauma.
- Kontaktinių lęšių nešiojimas.
- Sausos akies sindromas.
- Nepilnas užsimerkimas.
Sukėlėjai:
- Bakterijos (stafilokokai, streptokokai)
- Virusai (herpes)
- Grybeliai
- Pirmuonys
- Sisteminės autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas)
- Sisteminės infekcinės ligos (TBC).
Visi
keratitai silpnina regėjimą ir ypač tie, kurių infiltratas yra
centrinėje (optinėje) ragenos srityje. Pažeidimo vietoje ragena
neblizga, jos paviršius nelygus, šiurkštus (paviršinio keratito atveju).
Kartais ragena pažeidžiama iš vidinės jos pusės (akies obuolio viduje),
tada ragena nepraranda blizgesio ir paviršius yra lygus. Keratitai
keičia ragenos jautrumą, kuris gali teik susilpnėti ir išnykti, tiek
labai sustiprėti. Sergant bet kokiu keratitu, akis parausta: rausvai
violetinis vainikėlis supa rageną, toliau nuo jos paraudimas silpsta ir
visai išnyksta. Priklausomai nuo uždegimo proceso sunkumo gali atsirasti
pūlių priekinėje akies obuolio kameroje, prasidėti rainelės ir
krumplyno uždegimas (iridociklitas) bei susidaryti sąaugos tarp rainelės
ir ragenos. Lengvesni keratitai, jei neprisideda infekcija, praeina per
kelias dienas nepalikdami žymių. Sunkesniais atvejais jie užtrunka iki
kelių savaičių. Kai uždegimo židinys pradeda nykti, ragena vėl pradeda
blizgėti, esant palankioms sąlygomis pasidaro visiškai skaidri.
Infiltratui skverbiantis gilyn į akį, net ir trumpam pakilus akispūdžiui
(sučiaudėjus, stipriai sukosėjus, paspaudus akį, neatsargiai
skleidžiant vokus) ragena gali suplonėti ir prakiurti. Dažniausias
keratitų padarinys – ragenos drumstis (baltmė arba baltuma), kuri gali
skirtis savo intensyvumu. Regėjimas, persirgus šia liga , priklauso nuo
drumsties intensyvumo ir jos vietos. Ypač jis susilpnėja, jei drumstis
susidaro ragenos centre.
KLINIKA
Sergant
bet kokiu keratitu, akis parausta: rausvai violetinis vainikėlis supa
rageną, atskirų kraujagyslių nematyti, toliau nuo ragenos paraudimas
silpsta ir visai išnyksta. Braukiant voku junginę į šalį, šis paraudimas
lieka vietoje. Tokį akies paraudimą vadiname perikornealine arba
giliąja injekcija, injectio pericornealis, s. ciliaris. Ji priklauso nuo
giliųjų episklerinių ir priekinių krumplyno kraujagyslių išsiplėtimo.
Giliąją kraujagyslių injekciją reikia skirti nuo paviršinės arba
konjunktyvinės injekcijos, injectio conjunctivalis, kai akis ryškiai
raudona, paraudimas stiprėja tolstant nuo ragenos, kai matyti atskiros
išsiplėtusios junginės kraujagyslės. Braukiant voku per akies obuolį,
visas kraujagyslių tinklas pasislenka kartu su jungine. Paviršinė akies
obuolio injekcija būdinga junginės uždegimui. Jei ragenos uždegimas
labai stiprus, gali būti mišri akies obuolio injekcija, injectio mixta.
Tuomet tuo pačiu metu išsiplečia giliosios ir paviršinės kraujagyslės.
Jei sergama keratitu, apžiūrint akį jos dirginiai sustiprėja. Sergant
keratitu, į rageną gali įaugti naujadarinės kraujagyslės.
Jos gali
būti paviršinės — įaugusios į rageną iš junginės, šakojasi ir jungiasi
viena su kita tuoj po ragenos epiteliu paviršiniuose jos sluoksniuose,
ir giliosios, kurios įauga iš giliųjų episklerinių ir odenos
kraujagyslių, atrodo lyg šluotelės ar teptukai, įkišti į giliuosius
ragenos sluoksnius, nesišakoja ir nesijungia viena su kita. Jei į rageną
įauga ir giliosios, ir paviršinės kraujagyslės, šį reiškinį vadiname
mišriąja naujadarine vaskuliarizacija. Uždegimui praėjus, naujadarinės
kraujagyslės dažniausiai ištuštėja.
Su keratitu visada susijęs
simptominis rainelės ir krumplyno uždegimas — iridociklitas.
Priklausomai nuo proceso sunkumo rainelė hiperemiška, gali atsirasti
precipitatų, pylių priekinėje kameroje, susidaryti užpakalinės
sinechijos.
Ragena po uždegimo lieka skaidri tik tuomet, kai
uždegimas paliečia tik jos epitelį, o stroma yra sveika. Dažniausias
keratitų padarinys — ragenos drumstis, kuri savo intensyvumu gali būti
trijų rūšių. Tai debesėlis, nubecula, — labai švelni drumstis, apimanti
tik pačius paviršinius ragenos sluoksnius, dėmė, macula, — ryškesnė
drumstis, ji užima paviršinius ir vidurinius ragenos sluoksnius, ir
baltuma, leucotna, — ragenos drumstis, apimanti visus jos sluoksnius,
joje dažnai yra įaugusių kraujagyslių.
DIAGNOSTIKA
Keratitas
diagnozuojamas remiantis anamneze, išorinės akies apžiūros metu
įvertinus pakitimus ragenoje bei gilesnėse terpėse, patikrinus ragenos
jautrumą. Kartais sukėlėjui nustatyti imamas ragenos nuograndų tepinėlis
bei atliekamas pasėlis.
GYDYMAS
Gydymo
taktika priklauso nuo keratito sukėlusios priežasties ir uždegimo
sunkumo. Esant bet kokiems akių ligų simptomams reiktų pasirodyti
gydytojui, kad paskirtų tinkamą gydymą. Gydymui naudojami vietiniai,
kartais ir sisteminiai antibiotikai, vyzdį plečiantys vaistai, jei
keratitą sukėlė grybelis – vaistai nuo grybelio, jei virusas –
antivirusiniai vaistai. Kartais skiriami nesteroidiniai vaistai nuo
uždegimo, kortikosteroidai, antihistaminikai.
Kai uždegimas labai
sunkus, kartais priereikia ir chirurginės intervencijos, dėl po keratito
likusių randų, drumsčių, blogo regėjimo atliekama keratoplastika.
PROFILAKTIKA
Esant
bet kokiai, nors ir mažiausiai akies traumai, kuo greičiau kreiptis į
gydytoją. Laiku gydyti visas akių ir kitų organų sistemų ligas.