Konjunktyvitas

APIBRĖŽIMAS

Konjunktyvitas
yra akių junginės uždegimas. Akių junginė yra jungiamojo audinio
plėvelė, dengianti abiejų akių vokų užpakalinius paviršius ir jungianti
vokus su akies obuoliu. Konjunktyvitas dažniausiai paveikia abi akis
iškart, tačiau kartais jis gali prasidėti vienoje akyje ir po dienos ar
dviejų išplisti į kitą akį. Jis gali būti nesimetriškas, pažeisti vieną
akį daugiau nei kitą.

EPIDEMIOLOGIJA

Susirgti gal bet kurio amžiaus žmonės. Tiek vyrai, tiek moterys serga vienodai dažnai. Nėra rasinių sergamumo skirtumų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Akys
turi tam tikrų mechanizmų, kurie padeda apsisaugoti nuo infekcijos.
Ašarų plėvelė, dengianti akies paviršių, praskiedžia patekusius į akį
mikroorganizmus ir padeda juos išplauti iš akies. Ašarose yra tam tikrų
fermentų bei antikūnų, kurie kovoja su mikroorganizmais.

Konjunktyvitą gali sukelti įvairios priežastys:

1. Infekcija – tai yra bakterijos, chlamidijos, virusai, grybeliai, parazitai.
2. Imuniniai
   alerginiai faktoriai (vernalinis keratokonjunktyvitas, atopinis
   konjunktyvitas, sausasis keratokonjunkyvitas esant Sjogreno sindromui).
3. Cheminės ir kitos dirginančios medžiagos (vaistai, kontaktinių lęšių tirpalai, rūgštys, šarmai, UV spinduliai).
4. Kai kurios sisteminės ligos (sarkoidozė, tuberkuliozė, skydliaukės ligos).
5. Antrinis konjunktyvitas, atsiradęs dėl ašarų maišelio ar kanalėlių uždegimo.
6. Kitos priežastys (folikuliozė, viršutinis limbinis keratokonjunktyvitas).

Junginės
hiperemija būna dėl vietinio ar difuzinio kraujagyslių išsiplėtimo
junginėjė, padidėja kraujagyslių vingiuotumas. Junginėje gali
susiformuoti intrakonjunktyvalinės petechijos ar kraujosruvos.

1. Junginės
   chemozė atsiranda, kuomet dėl padidėjusio kraujagyslių kapiliarų
   pralaidumo vyksta transudacija ir junginė paburksta. Dažniausiai būna
   akies obuolio ir junginės skliauto chemozė. Chemozė taip pat gali
   atsirasti, kuomet sutrinka veninio kraujo ar limfos nutekėjimas orbitoje
   dėl intravaskulinės hipoosmozės.
2. Išskyros junginės maišelyje
   atsiranda uždegimo metu vykstant eksudacijai. Eksudatas pro epitelį
   patenka į junginės maišelį ir susimaišo su ašaromis.
3. Papilos – iškilimai junginėje, kurie atsiranda virš išsiplėtusios kraujagyslės.
4. Folikulai
   – židininiai, vaskuliarizuoti limfiniai mazgeliai junginėje.
   Konjunktyvitai skirstomi į kelias pagrindines grupes: infekcinius
   (virusinius, bakterinius) ir neinfekcinius (alerginius, toksinius).

KLINIKA

Esant
konjunktyvitui, žmogus gali jausti svetimkūnį akyje, akių deginimą,
niežėjimą, gali atsirasti šviesos baimė. Ūmiu periodu akys parausta,
ašaroja, atsiranda išskyrų, kurios kartais gali būti labai gausios,
tarsi “užlipinti” akis, gali susiformuoti membranos ar pseudomembranos.
Kai kuriais atvejais kartu žmogus gali karščiuoti, padidėti prie ausies
esantys limfmazgiai.

Sergant bakteriniu konjunktyvitu, parausta
akys, vokai pasidengia lipniomis išskyromis, gali sulipti, ypač rytais,
ant blakstienų gali būti išskyrų. 

Sergant virusiniu
konjunktyvitu, parausta akys, gali būti vandeningų išskyrų, slogos
požymių. Šis konjunktyvito tipas gali išplisti ir pažeisti rageną
(keratitas) ar gali užsitęsti iki kelių savaičių.

Sergant chlamidijų sukeltu konjunktyvitu, parausta akys, būna lipnių išskyrų. Gali būti pažeidžiama ragena.

Esant
alerginiam konjunktyvitui, dažniausiai būna stiprus akių niežėjimas,
gali būti išskyrų. Akių paraudimas dažniausiai yra nenuolatinis.
Simptomai gali būti tik tam tikru metų laiku, pvz.: pavasarį ir vasarą,
kai ore yra daug žiedadulkių.

DIAGNOSTIKA

Konjunktyvitas
dažniausiai diagnozuojamas ir gydomas šeimos gydytojo. Gydytojas
diagnozuoja šią ligą remdamasis paciento nusiskundimais ir akių apžiūra.
Kartais reikia paimti iš akių tepinėlį, ypač jei nėra pagerėjimo nuo
įprastinio gydymo. Sunkiais atvejais, ar kai nepadeda įprastinis
gydymas, reikalinga akių gydytojo konsultacija.

GYDYMAS

Bakterinis konjunktyvitas gydomas plataus spektro antibiotikais ar tepalais (chloramfenikoliu ar fuzidino rūgštimi).

Nėra
efektyvaus virusinio konjunktyvito gydymo. Gali padėti dirbtinės
ašaros. Chloramfenikolio tepalas padeda išvengti antrinės bakterinės
infekcijos. Kadangi virusinis konjunktyvitas yra labai užkrečiama liga,
svarbu, kad būtų laikomasi higienos (rankų, veido prausimasis,
nesidalinimas rankšluosčiais). Ši liga gali užsitęsti ir kartais
reikalingi kortikosteroidų lašai, tačiau juos gali skirti tik akių ligų
gydytojas.

Chlamidijų sukeltas konjunktyvitas gydomas
chlorotetraciklino tepalu arba tetraciklino tabletėmis. Vaikų negalima
gydyti tetraciklinu, jiems dažniausiai skiriamas eritromicinas. Kadangi
chlamidijos dažniausiai pažeidžia ir kitas gleivines, reikia apžiūrėti,
ar nėra lytiškai plintančios ligos ir, jei ji yra, gydyti pacientą ir jo
partnerius.

Alerginis konjunktyvitas gydomas vartojant vietinius
antihistamininius lašus. Natrio kromoglikato lašai padeda išvengti
alergijos, tačiau, norint teigiamo poveikio, jie turi būti vartojami
daug savaičių. Kartais vartojami kortikosteroidų lašai, bet jie turi
būti skiriami tik akių gydytojo. Pagrindinis alerginio konjunktyvito
gydymas yra nustatyti, kas sukėlė alergiją, ir pašalinti alergijos
šaltinį.

Sergant reakciniu konjunktyvitu, reikia vengti dirgiklių.

PROFILAKTIKA

Geri higieniniai įgūdžiai gali padėti išvengti konjunktyvito plitimo:
                      – vengti liesti akis rankomis
                      – dažnai plauti rankas
                      – dažnai keisti pagalvių užvalkalus, rankšluosčius
                      – reguliariai keisti akių kosmetines priemones, ypač akių tušą
                      – nesidalyti akių kosmetika
                      – nesidalyti rankšluosčiais ar nosinėmis
                      – tvarkingai laikyti kontaktinius lęšius
Jei konjunktyvitu serga vaikas, vengti artimo kontakto su kitais vaikais.