KRONO LIGA

APIBRĖŽIMAS

Krono
liga yra neaiškios etiologijos lėtinė uždegiminė žarnų liga, galinti pažeisti
bet kurį virškinamojo trakto segmentą. Ligos atsiradimą sąlygoja genetiniai
faktoriai, imuniniai mechanizmai ir tam tikri išorės veiksniai.

EPIDEMIOLOGIJA

Krono liga sergama visame pasaulyje, tačiau liga
labiau paplitusi Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Per metus užregistruojama 2-10
naujų ligos  atvejų 100 000 gyventojų.
Bendras sergamumas siekia 50 -100 atvejų 100 000 gyventojų. Serga jauno amžiaus
žmonės (15-35 metų). Krono liga yra neišgydoma, tačiau šiuolaikinės medicininės
pagalbos dėka galima pasiekti ligos remisiją (laikinas ligos reiškinių
susilpnėjimas).

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Krono
ligos atsiradimą sąlygoja genetinė predispozicija, todėl liga skirtingai
paplitusi etninėse grupėse, susirgimas siejasi su kitomis genetinėmis ligomis,
dažniau serga pirmos eilės giminaičiai, tarp šeimos narių panaši ligos
lokalizacija ir tipas. Ligos mechanizme dalyvauja imuniniai procesai- vyksta
žarnų gleivinės imuninis atsakas, nukreiptas prieš žarnų bakterinės floros
antigenus (medžiagos, kurios organizme sužadina antikūnių gamybą). Kilus
imuninei reakcijai, prasideda uždegiminis procesas, kuris žaloja žarnų
gleivinę. Imunines reakcija išprovokuoja aplinkos veiksniai, kurių svarbiausias
yra nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, antibiotikų vartojimas, stresas,
rūkymas, netinkama mityba, įvairūs infekciniai susirgimai.

Krono
liga gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį, tačiau dažniausiai lokalizuojasi
tolimojoje  klubinės žarnos dalyje. Ligos
skiriamasis požymis yra segmentinis žarnos pažeidimas- pakitusios gleivinės
plotai kaitaliojasi su normaliais. Pažeidimai paprastai yra išplitę ir apima
visą žarnos sieną. Dažnai liga komplikuojasi išangės srities įtrūkimais,
fistulėmis (siauri uždegiminiai tuneliai). Tokia situacija yra palanki
infekcijai prasidėti, gali susiformuoti abscesas.

KLINIKA

Krono ligos klinikinis
vaizdas sunkiai apibrėžiamas, o eiga ir prognozė nenuspėjami. Simptomatika
labai įvairi, tačiau galima išskirti pagrindinius ligos požymius – periodinis
pivo skausmas, viduriavimas (tiek su krauju, tiek be jo), nusiskundimai dėl
išangės srities pažeidimo.

Pilvo skausmas gali
būti nuolatinis, lokalizuotas; spazminis, užeinantis po valgio, palengvėjantis
pasišalinus dujoms; priepuolinis su pykinimu, vėmimu, palengvėjantis
pasituštinus.

Viduriavimo
pobūdis priklauso nuo to, kuri žarnyno dalis pažeista: jei uždegimas apima storąją
žarną- išmatos skystos, su gleivėmis, krauju, pūliais, tačiau jeigu pažeidžiamas
plonasis žarnynas, viduriuojama riebiomis, košės pavidalo išmatomis.

Ligonis gali
skųstis aukšta temperatūra, pablogėjusiu apetitu, kūno masės mažėjimu.

Virškinamojo trakto
uždegimas kartais komplikuojasi žarnų obstrukcija, perforacija (prakiūrimu),
kraujavimu, abscesų, fistulių susidarymu, ilgai tęsiantis ligai padidėja vėžio
atsiradimo galimybė.

DIAGNOSTIKA

Ligos
diagnostika pakankamai komplikuota dėl simptomų pasireiškimo įvairovės, beto
žarnų  pažeidimo sunkumas dažnai
nekoreliuoja su ligos klinikos išreikštumu. Gastroenterologas įtaręs Krono
ligą, diagnozę patvirtina laborotoriniais ir instrumentiniais tyrimais. Kraujo
ir šlapimo pokyčiai rodo organizme vykstantį uždegimą. Išmatų tyrime
aptinkamaleukocitų, eritrocitų ar nesuvirškintų riebalų. Serologiniais metodais
kraujyje nustatomi specifiniai antikūnai. Svarbus diagnostinis tyrimo metodas-
endoskopija (matomi ligai būdingi virškinamojo trakto gleivinės pažeidimai).
Endoskopijos metu paimama biopsija, atliekamas histologinis audinio ištyrimas.
Jei Krono liga pažeidžia plonąjį žarnyną, tuomet svarbus vaidmuo tenka rentgeno
tyrimui. Kiti tyrimai: pilvo echoskopija, kompiuterinė tomografija.

GYDYMAS

Gydymas
pradedamas nuo veiksnių, sukėlusių Krono ligą, išaiškinimo ir panaikinimo
(nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, antibiotikų vartojimas, rūkymas,
stresas, netinkama mityba, įvairūs infekciniai susirgimai). Krono liga sergančio
dieta remiasi šiais svarbiausiais principais- turi būti vartojamas
subalansuotas, visavertis, kaloringas maistas, vengiama valgyti daug
skaidulinių medžiagų turinčių poduktų (aktyviu ligos periodu), padidinamas
gaunamų vitaminų ir geležies kiekis.

Taikomas
medikamentinis gydymas aminosalicilatais, gliukokortikoidais ir
imunosupresantais. Esant lengvai- vidutinei ligos formai pirmiausiai skiriami
aminosalicilatai (mesalazinas). Kartais aminosalicilatai derinami su
antibiotikais. Kai toks gydymas neefektyvus- skiriami gliukokortikosteroidai
(prednizolonas). Gydoma 7-10 dienų. Sergant vidutine- sunkia ligos forma iš
karto pradedami vartoti gliukokortikosteroidai kartu su imunosupresantais
(azatioprinas). Azatioprinas gali būti vartojamas ir praėjus ligos paūmėjimui
palaikomajam gydymui. Biologinė terapija yra Krono ligos
gydymo ateities perspektyva.

Chirurginis
ligos gydymas (pašalinama pažeista žarnos dalis) taikomas, kai medikamentinis
gydymas neefektyvus arba pasireiškia pavojingos ligos komplikacijos, tačiau
tokio gydymo rezultatai nėra geri, nes dažnai tenka operacijas kartoti, liga
linkusi recidyvuoti.

PROFILAKTIKA

Profilaktikos
priemonių nėra.