Krūtinės angina

Krūtinės angina – tai trumpalaikis krūtinės skausmas, sukeliantis spaudimo, tempimo ir gniaužimo pojūtį krūtinėje. Paprastai skausmas prasideda už krūtinkaulio. Skausmas dažniausiai plinta į kairę ranką (į dešinę itin retai), taip pat į apatinį žandikaulį, dantis, kaklą, mentę, į duobutę po krūtinkauliu link skrandžio.

SERGAMUMAS:

Nors krūtinės angina dažniau serga moterys, tačiau vyrai suserga anksčiau. Susirgimo rizika didėja su amžiumi. Taip pat rizika sirgti didėja rūkantiems, vartojantiems alkoholį, turintiems viršsvorio. Padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, sergantys cukriniu diabetu.

PRIEŽASTYS:

Krūtinės anginą sukelia širdies raumens nepakankamas aprūpinimas deguonimi, dėl kraujagysles pažeidusios aterosklerozės. Aterosklerozinės plokštelės iš lėto siaurina kraujagyslių spindį, tad kurį laiką nejaučiama jokių simptomų. Krūtinės angina gali prasidėti kai kraujagyslės spindis susiaurėja 70 procentų ir daugiau.

POŽYMIAI:

Skiriama stabilioji ir nestabilioji krūtinės angina.

Krūtinės skausmas yra skirtingo pobūdžio, todėl universalaus jo aprašymo nėra. Tai labiau individualus požymis.

Nestabilioji krūtinės angina gali atsirasti ramybėje, priepuolis trunka ilgiau negu 20 minučių.

Stabilioji krūtinės angina pasunkėjo – priepuoliai tapo ilgesni, dažnesni, prasideda nuo mažesnio fizinio krūvio.

Priepuoliai kartojasi naktį.

Dažnai jaučiamas dusulys, pykinimas, didelis nuovargis, silpnumas, galvos svaigimas.

Stabilioji krūtinės angina (stenokardija) pasireiškia tipiškais skausmo priepuoliais. Įtampos (fizinės ar emocinės) metu pajuntamas spaudimas, deginimas, veržimas, sunkumas krūtinėje. Gali būti smaugimo pojūtis ir dusulys. Skauda dažniausiai už krūtinkaulio, dažniau kairėje jo pusėje.

Skausmas dažniausiai plinta į kairę ranką, vidiniu jos paviršiumi, rečiau į kaklą, apatinį žandikaulį, sprandą, kairiąją mentę.

Skausmas prasideda įprastai po fizinio krūvio, nervinės įtampos, prisivalgius, rūkant ar esant šaltam orui.

Stabiliosios krūtinės skausmas trunka nuo 30 sekundžių iki 5 minučių, gali užsitęsti ir iki 10 minučių. Skausmas praeina pats savaime arba pašalinus priepuolį sukėlusią priežastį, arba išgėrus nitroglicerino. Skausmui trunkant ilgiau negu 20 minučių ir nepraeinant nuo nitroglicerino reikėtų susirūpinti ir skubiai kreiptis pagalbos, nes tai gali būti miokardo infarktas.

KLASIFIKACIJA:

I klasė – priepuoliai reti, juos sukelia, tik labai sunkus, neįprastas krūvis.

II klasė – priepuolius sukelia didelis, tačiau įprastas krūvis (pvz.: ėjimas 500 metrų ar greitas ėjimas; lipimas į trečią aukštą).

III klasė – priepuolius sukelia vidutinis ir nedidelis krūvis (pvz.: ėjimas 100 – 500 metrų; lipimas į pirmą aukštą).

IV klasė – skausmas prasideda nuo mažo krūvio, trumpo vaikščiojimo, nedidelių veiksmų.

DIAGNOSTIKA:

Pagrindinis diagnostikos principas – tai gerai surinkta anamnezė, kuri gydytojui suteikia labai daug informacijos.

Lipidų tyrimas kraujyje (aterosklerozės rizikos veiksnys).

Elektrokardiograma.

Koronarografija – nustatoma kiek  širdies kraujagyslių pažeista.

Širdies echoskopija.

Kraujo tyrimai – troponinas T arba troponinas I.

GYDYMAS:

Krūtinės anginos simptomas kontroliuoti ir gydyti skiriami šie vaistai: nitratai (nitroglicerinas, kitaip glicerilio trinitratas); ilgo veikimo nitratai. Nitratai sumažina deguonies poreikį širdžiai. Dažniausiai krūtinės anginos priepuoliui nutraukti skiriamas nitroglicerinas, ilgo veikimo nitratai padeda išvengti šių priepuolių, sumažėja priepuolių dažnis. 

       Beta adrenoblokatoriai. Beta adrenoblokatoriai mažina širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, taip sumažindami deguonies poreikį ir pagreitindami jo patekimą į širdį.  
      Kalcio kanalų blokatoriai. Šie vaistai plečia kraujagysles, šiek tiek atpalaiduoja širdies raumenį, sumažėja deguonies poreikis, mažėja arterinis kraujospūdis. 

        Antiagregantai. Antiagregantai neleidžia kraujagyslėse formuotis krešuliams. 

       Kai gydymas vaistais neefektyvus, prireikia intervencinio gydymo: angioplastikos ar operacijos. Atliekant angioplastiką, praplečiamos susiaurėjusios vainikinės kraujagyslės, o operuojant suformuojamos užsikimšusią kraujagyslės vietą apeinančios jungtys.

KOMPLIKACIJOS:
       Negydoma stabili krūtinės angina gali tapti nestabilia, pacientą gali ištikti miokardo infarktas (staigus širdies kraujotakos nutrūkimas, sąlygojantis negrįžtamus miokardo struktūros ir funkcijos pokyčius), staigi mirtis.

PROFILAKTIKA:
       Daug krūtinės anginos rizikos veiksnių galima išvengti keičiant gyvenimo būdą. Svarbu vartoti mažiau riebalų, daug skaidulinių medžiagų turinčių produktų (grūdėtos duonos, javainių ir kt.), šviežių vaisių, daržovių. Pripažinta, kad česnakas mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje, naudingi žuvies taukai, nuo aterosklerozės saugo ir žaliojoje arbatoje esančios medžiagos. Būtina mesti rūkyti, mažinti per didelį kūno svorį. Svarbu reguliariai mankštintis: maždaug pusvalandį kasdien. Būtina mažinti aukštą arterinį kraujospūdį, gydyti cukrinį diabetą.