Legionierių liga

APIBRĖŽIMAS

Legionierių
liga – tai viena iš plaučių uždegimo formų, kurią sukelia bakterija
Legionella pneumophila ir giminingos bakterijos. Pontiako karštlige
vadinama kvėpavimo takų infekcija yra šiek tiek lengvesnė šios ligos
forma. Legionierių liga paprastai užsikrečiama įkvėpus bakterijomis
Legionella užterštų smulkučių vandens lašelių (aerozolių). Tačiau
dauguma žmonių, susidūrusių su Legionella, nesuserga, o šios ligos
plitimas nuo žmogaus žmogui nepatvirtintas dokumentais.

EPIDEMIOLOGIJA

Liga,
kuri 1976 metais pakirto per 200 Amerikos legionierių, atvykusių į
suvažiavimą Filadelfijoje, buvo pavadinta legionelioze, ir iki šiol gali
tapti klastingais sveikatos spąstais.  Legionelioze Europoje
kiekvienais metais suserga apie pusantro tūkstančio žmonių. Dažniausiai
ligos bakterijomis užsikrečiama ir susergama viešint šilto klimato
šalyse – Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, tačiau ligos atvejų
užfiksuota ir Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje. Faktą, kad ligos zona
plečiasi, įrodė šios vasaros atvejis, kai susirgo žmogus, ilsėjęsis
vienoje Lietuvos sanatorijoje.

Pasaulyje 1-4 proc. diagnozuojamų
pneumonijų sukelia legionelės. Vienas paskutiniųjų legioneliozės
protrūkių kilo Ispanijoje 2001 m. liepos mėnesį. Jo metu susirgo 156
žmonės, iš kurių 70 proc. buvo vyresni nei 50 metų amžiaus. Protrūkio
priežastis – užteršti vandens aušinimo bokštai.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Legioneliozę
sukelia Legionella genties bakterijos, kurios paplitusios vandens
telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties
objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Užsikrečiama jų
įkvėpus su vandens dalelėmis arba žemės dulkėmis. Dažniausiai legionelių
randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse,
baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje, naudojamai kvėpavimo
takų gydymui. Legionelioze susirgti gali įvairių amžiaus grupių žmonės,
bet imlumas ligai priklauso nuo imuninės sistemos būklės. Dažniau serga
vyresnio amžiaus asmenys, ypač vyrai. Nuo ligonio neužsikrečiama.

Būdingos
dvi legioneliozės formos – Legionierių liga (legionelinė pneumonija),
pasireiškianti plaučių uždegimu, ir Pontiako karštligė – savaime
praeinanti, į gripą panaši liga. Legionierių ligos inkubacinis periodas –
2-10 dienų. Pakyla aukšta temperatūra (40 °C), ligonį krečia šaltis,
jis viduriuoja, vemia, gali sutrikti sąmonė, orientacija. Pasireiškia
plaučių uždegimo požymiai: sausas kosulys, skrepliavimas su kraujo
priemaišomis, sunkus kvėpavimas, krūtinės, raumenų, galvos skausmas.
Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų. Mirtingumas siekia 15-60 proc.

Sąlygos, kuriomis bakterijos Legionella dauginasi:

• Vandens temperatūra 20–45 °C
• Stovintis vanduo arba nedidelė vandens apytaka
• Didelė mikrobų (įskaitant dumblius, amebas, dumblą ir kitas bakterijas) koncentracija
• Susidariusi bioplėvelė, kalkės, nuosėdos, rūdys ar kita organinė medžiaga
• Suirusios santechnikos medžiagos, pvz., gumos detalės, kuriose gali
  būti bakterijų dauginimąsi skatinančių maistinių medžiagų.

• Riziką užsikrėsti bakterijomis Legionella keliančios sistemos:
• Vandens sistemos su aušinimo bokštu
• Vandens sistemos su garų kondensatoriumi
• Karšto ir šalto vandens sistemos
• Spa baseinai (dar vadinami sūkurinėmis voniomis, gydomosiomis voniomis ir spa voniomis)
• Oro drėkintuvai ir vandens purkštuvų sistemos
• Vandentiekio linijos odontologo darbo vietoje.

KLINIKA

Legioneliozė
dažniausiai pasireiškia kaip bet kuri kita bakterinės kilmės
pneumonija. Simptomai dažniausiai atsiranda po 2-14 dienų nuo
užsikrėtimo. Atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, kosulys, raumenų,
galvos skausmai. 2-3-ią ligos dieną gali atsirasti skrepliavimas su
gleivių ar kraujo priemaiša, dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis,
apetito stoka, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, sąmonės sutrikimų.

Simptomai:

• Dusulys
• Pykinimas
• Viduriavimas
• Apsunkintas kvėpavimas
• Karščiavimas
• Vėmimas
• Kosulys
• Skrepliai su krauju
• Drebulys
• Sąmonės sutrikimas
• Skausmas krūtinėje.

DIAGNOSTIKA

Diagnozė
grindžiama rentgenologiniu plaučių tyrimu, bet svarbiausi –
serologiniai laboratoriniai tyrimai. Svarbus tyrimas yra tirpiojo
legionelių antigeno nustatymas šlapime. Tai greitas, jautrus (> 80 %)
ir labai savitas (> 99 %) tyrimas. Jau 2–3 dieną po klinikinių
požymių atsiradimo tyrimas būna teigiamas ir toks išlieka ilgą laiką,
bet tik Legionella pneumophilla 1 serogrupės. Kiti tyrimai –
imunofluoroscencinis (mažai jautrus), serologinis (vėlyvas,
retrospektyviajai diagnozei patvirtinti, 4 kartų antikūnų titro
didėjimas poriniuose serumuose), PGR.

GYDYMAS

Gydoma
3 šeimų antibiotikais – fluorochinolonu, makrolidu ir rifampicinu –
įprastinėmis dozėmis. Dažniausiai skiriama vaistų iš dviejų pirmųjų
grupių, o sunkiais atvejais gydoma dviejų vaistų deriniu. Gydymo trukmė
vidutiniškai yra 14–21 diena, lengvais atvejais – iki 10 dienų, o
sunkiais – iki 30 dienų. Sumažėjus klinikiniams požymiams ir pasveikus,
rentgenologinis plaučių vaizdas būna pakitęs savaites ar net mėnesius.

PROFILAKTIKA

Legnioneliozės
profilaktika turi rūpintis vandentiekį, oro kondicionavimo sistemas
prižiūrinčios tarnybos. Norint išvengti legioneliozės rekomenduojama
mesti rūkyti. Rūkymas didina riziką susirgti šia liga, jei legionelių
patenka į Jūsų organizmą.

Pagrindinės legioneliozės rizikos
mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija:
karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC; šalto vandens
temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti
sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti
aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir
dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų
remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.