Listeriozė

LISTERIOZĖ

APIBRĖŽIMAS

Listeriozė
– gyvūnų ir žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes
bakterijos.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Listeriozė yra paplitusi visame
pasaulyje.Lietuvoje žmonių susirgimų listerioze atvejai registruojami kasmet.
Listerijų platintojai gamtoje – 
graužikai, ypač pelės, taip pat naminiai gyvuliai – triušiai, kiaulės,
arkliai, antys, vištos ir kiti. Sukėlėjų galima aptikti pašaruose, vandenyje,
žmogaus išmatose, ant maisto produktų. Daugiausiai užsikrečiama per maistą,
ypač pieno produktus. Listeriozė – sezoninė liga: naminiai gyvūnai serga žiemos
pabaigoje. Vaisius gali užsikrėsti per placentą, gimdymo metu. Užsikrėtus per
maisto produktus ypač per sūrius dažnai būna listeriozės protrūkiai, kai
suserga kelios dešimtys ar šimtai žmonių. Infekcija labiausiai pavojinga
nėščioms moterims, naujagimiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, kurių
organizmo atsparumas sumažėjęs.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Listerijos –
tai mažos bacilos.Sukėlėjas iki 1948 m. buvo žinomas tik vienas – Listeria
monocytogenes. Dabar žinomi dar 6 skirtingi sukėlėjai: L.ivanovii, L.seeligeri,
L.innocua, L.welshimeri, L.grayi, L.murrayi. Sukėlėjas į žmogaus organizmą
dažniausiai patenka su maistu. Listerijos prasiskverbia į kraują, išplinta po
visą organizmą. Dažniausiai listerioze serga asmenys, kuriems yra imuninės
sistemos nepakankamumas: naujagimiai, vyresni negu 55 metų amžiaus asmenys,
ligoniai, ilgai gydomi kortikosteroidais, imunodepresantais, sergantys vėžiu
arba diabetu.

 

KLINIKA

Patekus
į žmogaus organizmą listerijoms, po 3 – 70 dienų, dažniausiai po 3 savaičių
(naujagimiams po 3-5 d.) pasireiškia ligos simptomai. Liga prasideda staiga:
apima stiprūs galvos, raumenų skausmai, nemiga, irzlumas, kartais bėrimas
(stambus pūslelėmis ar smulkus taškais, dažnai ant sąnarių). Padidėja limfiniai
mazgai. Suaugusiems žmonėms listerijų sukeltas meningitas (smegenų dangalų
uždegimas) yra dažniausia listeriozės pasireiškimo forma. Meningitas pasireiškia
stipriais galvos skausmais, sprando sustingimu, pusiausvyros sutrikimu, net
traukuliais. Nėščiosioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo
takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau dažniausiai gali būti persileidimo,
naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi.

DIAGNOSTIKA

Ligos sukėlėjas
randamas kraujyje, smegenų skystyje arba akių ir gerklų tiriamojoje medžiagoje.
Serologiniai tyrimo metodai nenaudojami, nes imuninis atsakas labai silpnas.

 

GYDYMAS

Rekomenduojama
gydyti antibiotikais: penicilinu arba ampicilinu (amoksiciklinu) bei
makrolidais. Vaistai švirkščiami į veną, gydymo trukmė – ne mažiau 15 dienų.
Gydymo trukmė priklauso nuo klinikinės situacijos. Jei gydoma 2 savaites,
pasitaiko atkryčių. Meningitas gydyti skiriami vaistų deriniai: penicilinas ir
gentamicinas, arba ampicilinas (amoksiciklinas) ir gentamicinas. Pavėluotai
pradėjus gydyti, ypač menigoencefalitą ar naujagimių listeriozę,
visiško išgijimo tikimybė mažesnė.

 

PROFILAKTIKA

Nors
nuo listeriozės vakcinos nėra, tačiau sumažinti užsikrėtimo riziką galima
vartojant saugų maistą ir jį tinkamai tvarkant. Bendros rekomendacijos:


Vartoti tik gerai šiluma apdorotą gyvūninį maistą: jautieną, kiaulieną,
paukštieną ir kt.


Kruopščiai plauti žalias daržoves prieš vartojimą.


Žalią mėsą laikyti atskirai nuo šiluma apdoroto ar vartojimui paruošto maisto,
kad išvengti kryžminio maisto užteršimo.


Vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų.


Kruopščiai plauti rankas, įrankius, paviršius po sąlyčio su žalia mėsa,
daržovėmis.

Rekomendacijos
rizikos grupės asmenims:

Kad
sumažinti užsikrėtimo riziką, visi didesnės rizikos grupės asmenys turėtų
laikytis bendrų rekomendacijų,

o
ypatingai:

    • Vengti minkštų sūrių (feta, Brie,
Camembert, pelėsinių ir kt.).

    •
Vengti kulinarijos gaminių iš prekybos tinklo, taip pat dešrainių, mėsainių ir
pan.

    • Vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir
iš jo pagamintų produktų.

    • Ilgiau šaldytuve laikytą paruoštą maistą
pakankamai gerai iškaitinti prieš vartojimą.

    •
Vengti bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto gyvūninio maisto, ypatingai
paštetų.

    • Vengti šaltai rūkytų jūros produktų,
šaltai rūkytų dešrų ar kitų panašių mėsos gaminių.