Makšties vėžys
Makšties vėžys
APIBRĖŽIMAS
Makšties
vėžys – tai piktybinis navikas, kuris atsiranda makštyje supiktybėjus
makšties gleivinės ląstelėms. Makšties vėžys yra retos rūšies vėžys,
kuris vystosi makšties audiniuose.
EPIDEMIOLOGIJA
Tai
retai pasitaikantis piktybinis navikas. Makšties vėžiu dažniausiai
serga sulaukusios 50-70 metų moterys. Makšties vėžiu dažniausiai serga
vyresnio amžiaus moterys, kurių klimakterinis periodas jau yra praėjęs.
90 proc. makšties vėžio atvejų diagnozuojama plokščiųjų ląstelių
karcinoma, kitais – šviesiųjų ląstelių vėžys (sietinas su padidėjusiu
stilboestrolio poveikiu gimdai), adenokarcinoma ar sarkoma.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Makšties
vėžį sukeliančios priežastys nėra tiksliai žinomos. Manoma, jog šio
vėžio atsiradimui įtakos gali turėti lytiškai plintančios ligos
(venerinės), makšties spiralės, dažnos makšties infekcijos, didelis
lytinių partnerių skaičius. Pirminis makšties vėžys pradeda augti iš
ikivėžinių foninių ligų pažeistos makšties gleivinės. Į įvairias
makšties dalis gali išplisti gimdos kaklelio, gimdos kūno, kiaušidžių,
kasos, skrandžio, storosios žarnos vėžys.
Manoma, kad makšties vėžį gali sukelti šie veiksniai:
- sintetinis estrogenas
- ŽPV infekcija
- gimdos kaklelio vėžys
- dažnai naudojami vaginos pesarai
- rūkymas
- ŽIV / AIDS infekcijos
- dažni makšties uždegimai (kolpitai)
- lyties organų herpes virusas.
Pagal navikinio proceso išplitimą makšties vėžys skirstomas į 0, I, II, III, IVA ir IVB stadijas.
Makšties
vėžio komplikacijos yra metastazės į plaučius, kepenis, kaulus,
kirkšnis, dubens, paraaortinius limfmazgius. Ligai pasiekus IV stadiją,
susiformuoja fistulės, jungiančios šlapimo pūslės ir makšties spindžius
arba tiesiosios žarnos ir makšties spindžius.
Susidarius fistulėms, iš makšties nevalingai gali tekėti šlapimas arba išmatos.
KLINIKA
Simptomai
paprastai nepasireiškia tik ligai prasidėjus, simptomai atsiranda
vėliau, kai liga progresuoja. Prieš atsirandant vėžiui, pirmiausia
atsiranda makšties gleivinės pakitimai. Gleivinėje matomos balkšvos
dėmės. Kadangi jos dažniausiai būna nežymios, moterys jų dažniausiai
nepastebi. Vėliau gali atsirasti balkšvų vandeningų su kraujo priemaiša
išskyrų, kraujosruvų.
Simptomai:
- Vidurių užkietėjimas
- Skausmas šlapinantis
- Dvokiančios išskyros iš lytinių takų
- Skausmas pilvo apačioje
- Kraujingos išskyros iš lytinių organų
- Kietas, gruoblėtas mazgas makšties sienelėje
- Kontaktiniai kraujoplūdžiai iš makšties
- Kraujuojančios opos makšties sienelėje.
DIAGNOSTIKA
Jei
yra įtariamas makšties vėžys, tolesnis vertinimas būtinas, siekiant
patvirtinti arba paneigti vėžio buvimą. Išvados atlikus dubens tyrimus,
ir PAP-testą, yra pirmieji žingsniai, nuo kurių priklausys tolimesni
tyrimai.
Gali būti padaryta kolposkopija, gydytojui
siekiant susidaryti nuomonę apie gimdos kaklelio ir makšties audinius.
Kolposkopijos metu naudojama į mikroskopą panaši priemonė. Šios
procedūros metu gali būti padaryta vaginos biopsija. Makšties biopsija
daroma labai greitai ir neskausmingai, taigi Jums anestetikai nebus
skiriami.
Jei biopsija patvirtina vėžį, toliau seka ligos stadijos nustatymas, kaip toli vėžys išplitęs į netoli esančius audinius.
GYDYMAS
Pagrindinis
gydymo būdas yra spindulinė terapija. Makšties vėžio chirurginis
gydymas taikomas retai, tačiau gali būti atliekamas tam tikrais
atvejais. Kai pirminis navikas išgydomas spinduliais, galima operaciniu
būdu šalinti klubinius ir kirkšnių limfmazgius arba švitinti
padidėjusius kirkšnių limfmazgius.
PROFILAKTIKA
Siekiant
sumažinti makšties vėžio riziką, reikia vengti užsikrėsti ŽPV. Ribokite
seksualinius partnerius bei apsidrauskite lytinių santykių metu
naudodamos prezervatyvus. Kitas būdas užkirsti kelią ŽPV – skiepai.
Vakcina šiuo metu rekomenduojama mergaitėms nuo 9 metų ir jaunoms
moterims iki 27 metų.
Kitas būdas sumažinti riziką susirgti
makšties vėžiu – mesti rūkyti. Reguliaraus Pap tepinėlis yra labai
svarbus moters ginekologinei sveikatai.