Makulos degeneracija

APIBRĖŽIMAS

Makulos
degeneracija – tai geltonosios dėmės, atsakingos už centrinį ryškiausią
ir spalvinį regėjimą, sunykimas. Amžinė makulos degeneracija (AMD) –
tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės dalies – geltonosios
dėmės (makulos) – pakenkimas, dėl kurio dažnai labai pablogėja arba
prarandamas regėjimas. Tai vyresnių žmonių regos sutrikimas, nors retais
atvejais gali išsivystyti ir jauniems.

EPIDEMIOLOGIJA

Tai
pagrindinė kaukazo regiono gyventojų savaiminio apakimo priežastis,
trečdalis kaukazo gyventojų virš 75 metų amžiaus serga šia liga. Kitos
rasės žmonės serga daug rečiau, skirtumo tarp vyrų ir moterų
nepastebėta. Tai senyvų žmonių liga.

Amžinės makulos degeneracijos
išsivystymo rizika didėja su amžiumi – ji dažnesnė vyresnių nei 60 metų
amžiaus žmonių tarpe. Apie 10% žmonių, esančių 65-75 m. amžiuje, AMD
pablogina centrinį regėjimą, o vyresnių nei 75 m. amžiuje net 30%. 
Didesnę riziką turi asmenys, kurių šeimoje yra sergančių AMD, rūkantys,
nutukę. Patebėta, kad ši liga dažniau pasitaiko tarp moterų nei tarp
vyrų, bei tarp baltosios rasės atstovų dažniau nei tarp afroamerikiečių.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Yra
skiriamos dvi AMD rūšys: neeksudacinė („sausoji“) bei eksudacinė
(„šlapioji“) forma. Sausoji forma yra dažniau pasitaikanti, šlapia AMD
sudaro tik apie 10-15% visų AMD atvejų. Abi formos beveik visada
atsiranda vyresniems nei 50 metų žmonėms. Dažniausiai pažeidžiamos abi
akys, tik ligos pradžia bei pažeidimo laipsnis gali skirtis.

Sausa
AMD forma išsivysto, kai sutrikus tam tikrų medžiagų pasišalinimui, jos
atsideda centrinėje tinklainės dalyje vadinamųjų drūzų pavidalu. Vien
drūzos paprastai dar nesukelia matymo pablogėjimo. Procesui
progresuojant vystosi tinklainės pigmentinio sluoksnio atrofija, ima
blogėti rega. Vystantis eksudacinei AMD, šalia drūzų atsiranda
eksudacinė tinklainės pigmentinio epitelio atšoka, po tinklaine
formuojasi naujadarių kraujagyslių tinklas. Šios kraujagyslės yra
trapios, labai pralaidžios skysčiui – po tinklaine gali atsirasti
eksudato, kraujo.

AMD kilmė nėra  pilnai aiški.

Pagrindinės ligos atsiradimo priežastys:

• amžius,
• netinkama mityba, ypač per mažas vaisių ir daržovių vartojimas,
• rūkymas,
• saulės spindulių poveikis,
• kai kurių medikamentų vartojimas.

Sunerimti reikėtų, kai:

• vaizdai tampa netaisyklingi, l iškraipytomis linijomis,
• daiktai ir objektai gali atrodyti didesni arba mažesni nei yra iš tikrųjų,
• regėjimas vis blogėja, o regėjimo lauko centre atsiranda tamsi dėmė.

KLINIKA

Pirmasis
sausos AMD simptomas yra neryškus regėjimas, kuris vėliau pereina į
vaizdo iškritimą, t.y. juodą dėmę regos lauko centre. Tai ypač pastebima
skaitant, žiūrint į objektus iš arti. Ši forma pradžioje gali būti
asimptominė, kai nustatomi pokyčiai akių dugne nesukelia nusiskundimų.
Sausa forma paprastai yra lėtai progresuojanti, palengva bloginanti
regėjimą daugelio mėnesių-metų bėgyje. Kartais sausa forma gali pereiti į
šlapiąją AMD formą.

Eksudacinė AMD pasižymi staigesniu regos
pablogėjimu, kartais kelių dienų bėgyje. Iki 90% atvejų eksudacinė AMD
baigiasi aklumu. Ligos pradžioje žmogus pastebi, kad linijos atrodo
nelygios, iškraipytos. Blogėja regėjimas, centre matymo lauko atsiranda
tamsi dėmė.
AMD nustatoma įvertinus paciento nusiskundimus, 
apžiūrint akių dugną išplėtus vyzdžius- centrinėje tinklainės dalyje
nustatomi specifiniai pokyčiai. Atliekamas Amslerio tinklelio testas,
kuris parodo centrinius regėjimo defektus. Centriniai regėjimo lauko
defektai nustatomi atlikus ir perimetriją. Fluorescentinė angiografija
parodo pakitusių naujadarų kraujagyslių buvimą.

DIAGNOSTIKA

Sausoji degeneracija nustatoma radus centrinio ir spalvinio regėjimo sutrikimus, atlikus akių dugno apžiūrą.
Šlapiajai degeneracijai nustatyti atliekamos flurescensuojanti ir
indocianino žaliojo angiogramos, kuriomis nustatomas kapiliarų įaugimas.

GYDYMAS

Kadangi
iki šiol vis dar nėra efektyvaus ir saugaus AMD gydymo metodo, reikėtų
visą dėmesį skirti šios ligos profilaktikai ir laiku šiai klastingai
ligai užbėgti už akių.

Būtent dėl šių priežasčių nustačius amžinę
makulos degeneraciją, ir ypač jos profilaktikai skiriama tinklainės
kraujotaką gerinančių ir kraujagysles plečiančių preparatų.

Eksudacinė
AMD gali būti gydoma keliais būdais: lazerine fotokoaguliacija,
fotodinaminiu būdu (pacientui į kraują suleidžiama speciali medžiaga,
kuri susikaupia naujadarėse kraujagyslėse, o šios yra apšvitinamos
diodiniu  lazeriu, sukeliant jų trombozę bei atrofiją), suleidžiant
antiangiogeninių  vaistų į akies vidų. Tačiau šiuo metu tik daliai
pacientų taikomas gydymas duoda ilgesnį terapinį poveikį.

PROFILAKTIKA

Ypač
svarbu vartoti antioksidantus (vitaminus A, E, C). Nustatyta, kad
antioksidantai pristabdo viso organizmo, taip pat akių senėjimo
procesus. Teigiamai tinklainę veikia karotinoidai (liuteinas ir
zeaksantinas), kurių yra daržovėse tamsiais lapais. Pastarųjų metų
klinikiniai tyrimai rodo, kad, norint pristabdyti geltonosios dėmės
amžiaus degeneraciją, ypač svarbu, jog organizmas gautų pakankamai
cinko. Todėl rekomenduojama vartoti maisto papildus, turinčius visas
šias reikalingas medžiagas. Profilaktiškai rekomenduojama nešioti
akinius su apsauginiais filtrais nuo saulės ultravioletinių spindulių.