MIGRENA

APIBRĖŽIMAS

Migrena
– tai idiopatinis epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių,
virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Migrena
serga 12- 20% žmonių (Kanada, JAV 12 – 15%, Vokietija  22 %, Japonija 6%, Etiopija
3%).Dažniausiai  serga darbingi 25- 55metų
asmenys. 6 – 7 % sergančiųjų – vaikai. Moterys serga dažniau (turi įtakos
lytiniai hormonai) nei vyrai, tačiau įvairiose amžiaus grupėse nėra vienodai.
Mergaitės ir berniukai serga panašiai, skirtumas atsiranda brendimo laikotarpiu
lytinių hormonų įtakoje. Migrena ypatingai sumažėja po klimakterinio periodo.
Mėnesinių metu 10-15% moterų patiria menstruacinę migreną. Migrena paūmėja
savaitgaliais (priežastis gali būti persimiegojimas).

 

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Migreną
provokuoja:

1)
Alkis

2)
Alkoholis, ypač geri raudoni vynai

3)
Maistas, turintis tiramininių produktų: šokoladas, sūris, kava, citrusiniai
vaisiai

4)
Hormonaliniai pokyčiai:

a) Migrenos
pikas 13 – 15m – tai lytinio brendimo metas ir tai rodo lytinių hormonų įtaką,
migrena susilpnėja menopauzės laikotarpiu

b) Kontracepciniai preparatai – daliai
moterų provokuoja, o daliai pagerina padėtį.

c) Ketvirtadalis moterų turi menstruacinę
migreną

d) Trečiame
nėštumo trimestre migrenos priepuolių sumažėja, po gimdymo –  vėl atsiranda

5)
Persimiegojimas, miego stoka.

6)
Vietinis skausmas – akių, dantų, sinusų

7)
Fizinė įtampa, kelionės ( įpročių, klimato kaita )

8)
Stresas

9)
Alergija

10)
Rūkymas

Ligos
esmę sudaro kraujagysliniai galvos skausmai. Skauda kraujagysles, kurios turi
juntamąsias galūnėles. Kraujagyslių susitraukimas sukelia svaigimą,
temimąakyse, spengimą, ūžimą ausyse, darbingumo sumažėjimą. Išsiplėtimas po
susitraukimo sukelia skausmą.

 

KLINIKA

Dažniausios yra
2 migrenos rūšys: migrena be auros (60- 70%) ir migrena su aura (20- 25%).

Migrenos su aura
priepuolį galima suskirstyti į 4 stadijas: 

1.                   Prodromas – simptomai
atsiranda prieš kelias valandas arba dienas iki atsirandant galvos skausmui.
Trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tai dažniausiai nuotaikos ar elgesio
pokyčiai kartu su psichologiniais, neurologiniais ar autonominės (vegetacinės)
nervų sistemos sutrikimais. Atsiranda skonio pakitimas- noras valgyti neįprastą
maistą. Ligoniams būdingas paburkimas, pabalimas.

Psichinės būklės
simptomai – depresija, hiperaktyvumas, hipoaktyvumas, euforija, plepumas,
dirglumas, apsnūdimas, išsekimas, darbingumo sumažėjimas. Neurologinės būklės
simptomai – fotofobija, fonofobija, kalbos sutrikimas, dėmesio sutrikimas,
žiovulys.                 

2.                   Auros periodas – trunka iki
60 minučių ( 20 –  30 minučių ). Migrenos
aura – tai kompleksas židininių neurologinių simptomų, kurie pasireiškia prieš
galvos skausmą ar jo metu. Aurą galima apibūdinti įvairiais vizualiniais,
sensoriniais ar motorikos fenomenais, taip pat galimi kalbos sutrikimo ir
smegenų kamieno pažeidimo simptomai. Galvą skaudėti  dažniausiai pradeda  per 60 min po auros pabaigos. Tipiška yra
oftalminė aura, kurios metu matomi šviesūs, ryškūs ratilai, dantytų kraštų
skotomos (juodos dėmės regėjimo lauke), žybčiojimai, zigzagai arba geometriniai
vaizdai akyse. Dažniausiai iš  vieno
taško plečiasi  scintiliuojančių
švieselių lankas ir išplinta į laužytais kraštais žvaigždę. Vaikams gali būti
regos haliucinacijos. Ligoniams taip pat pasireiškia parestezijos- gali būti
pirštų, lūpų kampo, liežuvio nutirpimas. Galimos parezės- galūnių silpnumas, gali
sutrikti kalba.

3.                   Galvos skausmo periodas. Skausmas
pulsuojantis, tvinkčiojantis vidutinio stiprumo ir sustiprėjantis fizinio
aktyvumo metu, priklauso stipriems skausmams, dažniausiai jaučiamas pabundant,
skausminga kakta, smilkinys, akiduobė. Taip pat būna fonofobija, fotofobija,
neaiškus matymas, veido pablyškimas, dėmesio ar rečiau atminties sutrikimai,
pykinimas, vėmimas. Periodas trunka 4 – 72 valandas.

4.                   Sveikimo stadija-
poskausminis periodas – migrena baigiasi užmigus, išnyksta jautrumas garsams. Gali
būti jaučiamas nuovargis, išsekimas, padidėjęs dirglumas ir sumažėjęs protinis
darbingumas.

Migrenos be
auros metu kliniškai nėra tik auros periodo.

 

DIAGNOSTIKA

Nėra objektyvaus
migrenos diagnostikos testo, kurį būtų galima naudoti. Svarbiausia nuodugniai
surinkti visus duomenis apie paciento sveikatą ir naudotis standartizuota
anketa. Taigi diagnozė remiasi duomenimis apie paciento sveikatą ir normalią
neurologinę būklę tarp dviejų priepuolių.

Migrenos su aura
diagnostikos kriterijai:

Pacientas pergyveno
bent du priepuolius, kurių metu pasireiškė sekantys simptomai: 

•Auros
simptomas 

•Aura truko
ilgiau kaip 4 minutes arba pacientas pastebėjo dvi viena paskui kitą sekusias
auras

•Pasibaigus
aurai per 60 minučių įsiskaudėjo galvą

Migrenos be auros
diagnostikos kriterijai:

Pacientas
pergyveno bent 5 galvos skausmo priepuolius trukusius 4-72 valandas, lydimus
bent dviejų A grupės simptomų ir bent vieno B grupės simptomo.

A.
Simptomai: 

•Galvos skausmas
pulsuoja 

•Galvos skausmas
yra unilateralinis (pasireiškia vienoje galvos pusėje) 

•Galvos skausmo
intensyvumas vidutinis iki stipraus ir susijęs su įprastiniais per dieną
atliekamais veiksmais 

•Fizinis
aktyvumas didina galvos skausmo intensyvumą.

B.
Simptomai: 

•Pykinimas
ir/arba vėmimas  

•Fotofobija
ir/arba fonofobija

 

GYDYMAS

Gydymas gali
būti dvejopas – priepuolų gydymas ir profilaktinis gydymas. Jei priepuoliai
lengvi ar vidutinio stiprumo ir pasireiškia ne dažniau kaip 1-2 kartus per
mėnesį, pakanka priepuolių gydymo.

Vaistai
simptominiam gydymui priepuolio metu: 1. Triptanai: naratriptanas,
sumatriptanas, zolmitriptanas, rizatriptanas.

2) Alkaloidai,
kurie vartojami purkštuvais į nosį ir injekcijomis.

3) Nestiprų ir
vidutinio stiprumo skaumsą malšina analgetikai- aspirinas, paracetamolis.

4) Nesteroidiniai
vaistai nuo uždegimo efektyviai malšina migreninį skausmą, tačiau neveikia
lydinčių simptomų, todėl praėjus galvos skausmui, žmonės dažnai lieka
nedarbingi. Dažniausiai vartojami: naproksenas, indometacinas, diklofenakas,
ibuprofenas, ketorolakas.

5) Kofeinas

6) Narkotiniai
analgetikai- kai kitas simptominis gydymas neefektyvus ar kontraindikuotinas.

Migreninei
būklei nutraukti rekomenduojami kortikosteroidai.

II.                  Profilaktinė terapija taikoma
jeigu naudojami vaistai neefektyvūs migrenos priepuolio metu arba jei per
mėnesį 2 – 3 kartus būna migrenos priepuoliai.Profilaktinio gydymo tikslas-
sumažinti atakų stiprumą ir skaičių.

–                    skausmą provokuojančių
veiksnių pašalinimas

–                    psichoterapija

–                    fizinė terapija – šaltis ar
karštis, mankšta, aerobika

–                    akupunktūra

–                    transkutaninė elektrinė
nervinė stimuliacija ( TENS )

–                    biologinio grįžtamojo ryšio
( biofeed-back ) ir relaksacijos technikos

Taip pat
skiriami ir medikamentai: 1. Beta adrenoblokatoriai: propranololis, atenololis,
metoprololis.

2. Antidepresantai,
ypač, kai migrena kombinuojasi su depresija ir įtampos skausmais. Naudojami tik
tricikliai antidepresantai: amitriptilinas, nortriptilinas.

3. Kalcio kanalų
antagonistai, ypač vertingi, kai yra hipertenzija: verapamilis, diltiazemas, flunarizinas.

4. Serotonino
receptorių antagonistai: metisergidas, pirotifenas, divaskanas.

6. Prieštraukuliniai
vaistai: valproatai, karbamazepinai, topiramatai.

7. Antihistamininiai
– daugiau vaikams.

8. Nesteroidiniai
vaistai nuo uždegimo – galima skirti ir priepuolių metu ir profilaktiškai.
Menstruacinei migrenai skiriama 2–3 dienas prieš menstruacijas ir kelias dienas
menstruacijų metu.

 

PROFILAKTIKA

1.
Galvos skausmus gali sukelti žemas cukraus lygis kraujyje. Norint to išvengti,
dietologai rekomenduoja valgyti 3-5 kartus per dieną, nedidelėmis porcijomis,
vengiant didesnių tarpų tarp valgymo.

2.
Gerkite ne mažiau nei 1,5 litro vandens kasdien. Apribokite kavos, arbatos ir
kitokių stimuliuojančių gėrimų vartojimą. Pastarieji išvaro
skysčius iš organizmo.

3.
Galvos skausmas gali pasireikšti alerginės reakcijos metu. Alergiją gali
sukelti citrusiniai vaisiai, pupelės, razinos, figos, saulėgražos, moliūgų
sėklos, žemės riešutai, šokoladas. Galvos skausmus taip pat gali sukelti kieti
sūriai, nenugriebtas pienas, vynas, švieži kepiniai. Anot dietologų, nevertėtų
persistengti vartojant pomidorų padažą, majonezą bei actą, stengtis nevartoti
konservuotų, sūdytų produktų, padažų. Galvos skausmą gali sukelti ir nenatūralūs
prieskoniai, natrio glutamatas ir dirbtiniai saldikliai.

4.
Galvos skausmo bei migrenos profilaktikai tinka produktai, kuriuose daug
vitamino B. Įtraukite į mitybą grūdų produktus, kepenis, paukštieną,
kiaušinius, grybus, selėnas, bulves, žaliuosius žirnelius, špinatus, grikius,
brokolius, žiedinius kopūstus, varškę, džiovintus abrikosus ir slyvas,
pistacijas, graikinius riešutus.