NĖŠČIŲJŲ PREEKLAMPSIJA

APIBRĖŽIMAS

Preeklampsija – tai liga, kuri gali pasireikšti tik nėštumo
metu ir kuriai būdinga padidėjęs kraujospūdis bei baltymas šlapime.
Preeklampsija – tai būklė iki dar pavojingesnės ligos- eklampsijos.

EPIDEMIOLOGIJA

Preelampsija serga apie 2 procentus nėščiųjų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR
EIGA

 Preeklampsijos rizikos veiksniai:

-pirmas nėštumas;

-dirbtinis apvaisinimas;

-labai jauna arba vyresnė motina;

-daugiavaisis nėštumas;

-ankstesnių nėštumų metu buvusi preeklampsija;

-lėtinė hipertenzija ir inkstų liga;

-sąnarių ligos;

-mažas motinos gimimo svoris;

-nutukimas ir rezistentiškumas insulinui;

-pregestacinis cukrinis diabetas;

-motinos infekcijos;

-trombofilija;

-šeiminė preeklampsijos anamnezė;

-rūkymas.

Iki šiol preeklampsijos atsiradimo priežastys ir eiga nėra iki
galo žinomos, tačiau pastebėtas paveldimas polinkis ja sirgti.  Manoma, kad preeklampsiją sukelia motinos
organizmo reakcija į placentą. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis.
Pagrindinis organizme matomas pokytis- tai kraujagyslių spazmo sukelta organų
bei audinių išemija ir padidėjęs kraujagyslių sienelių laidumas.

KLINIKA

Preeklampsija gali atsirasti bet kurioje nėštumo fazėje, per
gimdymą ir šešias savaites po jo. Tačiau dažniausiai preeklampsija pasireiškia
paskutiniojo trimestro metu ir išnyksta per 48 val. po gimdymo. Preeklampsija
gali išsivystyti tiek laipsniškai, tiek staigiai, nors simptomai gali išlikti
nepastebėti ištisus mėnesius. Preeklampsija gali
būti lengva ir sunki. Lengvapreeklampsija
pasireiškia tik padidėjusiu kraujospūdžiu ir baltymo kiekiu šlapime
(proteinurija). Ligonė gali jaustis gerai, kartais labai greitai auga svoris –
dėl viso kūno edemų (tinimo). Baltymo šlapime – ne daugiau nei 1 – 5 g/l per
parą, o arterinis kraujo spaudimas – pakilęs, tačiau mažesnis nei 160/110 mmHg.
Sunkiospreeklamsijos kriterijai
(diagnozė patvirtinama, jei tinka bent vienas iš jų):

• Kraujospūdis didesnis nei
  160/110 mmHg.
• Proteiurija – daugiau nei 5
  g/l per parą.
• Pilvo skausmas (viršuje,
  dešinėje pašonėje).
• Regos sutrikimai, galvos
  skausmas.
• Plaučių edema (pasireiškia
  dusuliu), viso kūno edemos, sumažėjęs šlapimo kiekis.
• Mėlyna oda.
• HELLP sindromas (hemolizė,
  kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas ir trombocitų skaičiaus sumažėjimas –
  nustatoma kraujo tyrimais).

DIAGNOSTIKA

Preeklampsija nėščiajai diagnozuojama, jei po 20 nėštumo
savaitės nustatoma hipertenzija ir protei­nurija nėščiajai, kuriai jų iki tol
nebuvo. Hipertenzija – tai bent 2 kartus 4–6 valandų intervalu po 20 nėštumo
savaitės pamatuotas sistolinis kraujo spaudimas 140 mmHg ir daugiau,
diastolinis kraujo spaudimas – bent 90 mmHg, o moters kraujospūdis iki nėštumo
(iki 20 nėštumo savaitės) buvo normalus. Sunki hipertenzija nustatoma tada, kai
sistolinis kraujospūdis nuolat būna didesnis už 160 mmHg, diastolinis – daugiau
nei 110 mmHg. Proteinurijai nustatyti surenkamas 24 valandų šlapimas. Jei nėra
galimybių surinkti 24 valandų šlapimo, proteinurija diagnozuojama, kai baltymo
kiekis būna 300 mg/l ar daugiau bent 2 vienkartinėse šlapimo porcijose,
paimtose 4–6 valandų intervalu.
Sunki preeklampsija diagnozuojama nėščiajai, kuriai nustatoma hipertenzija ir
proteinurija bei yra bent vienas iš organų pažeidimo požymių: plaučių edema,
oligurija (sumažėjęs šlapimo kiekis), trombocitopenija (sumažėjęs trombocitų
skaičius), kepenų fermentų koncentracijos padidėjimas, epigastriumo ar skausmai
po šonkauliais dešinėje pusėje, pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimai, galvos
skausmai.

GYDYMAS

Preeklampsija yra gydoma ligoninėje. Gydant preeklampsiją
svarbiausia yra tinkama nėštumo priežiūra. Svarbu nustatyti, kokioms moterims
yra rizikos veiksnių, laiku diagnozuoti preelampsija, adekvačiai sekti
nėščiosios ir vaisiaus būklę. Jei išsivysto sunki preeklampsijos forma, o
nėštumas yra 34 savaitės ir daugiau, nėščiajai turėtų būti sužadinamas
gimdymas. Jei vaisius dar nesubrendęs ir gimdymo sužadinti negalima, tuomet
skiriamas apsauginis režimas, antihipertenzinis gydymas medikamentais-
hidralazinas, labetololis, trumpai veikiantis nifedipinas – dažniausiai
vartojami vaistai. Taip pat taikoma infuzinė terapija kristaloidų arba koloidų
tirpalais. Magnio sulfatas skiriamas eklampsijos profilaktikai. Jei reikia
skiriami centrinės nervų sistemos veiklą koreguojantys vaistai – raminamieji,
psichotropiniai, skausmą mažinantys. Jei
preeklampsijos gydymas efektyvus, nėštumas tęsiamas. Jeigu gydymas lauktų
rezultatų neduoda, atsiranda gresiančios eklampsijos požymių, nėštumas
užbaigiamas nepriklausomai nuo nėštumo trukmės.
 

PROFILAKTIKA

Mažos aspirino dozės (80-100mg) gali padėti, kai yra didelis
preeklampsijos pavojus.