NĖŠČIŲJŲ PYKINIMAS IR VĖMIMAS

APIBRĖŽIMAS

Nėščiųjų vėmimas – tai su jokia kita priežastimi nesusijęs
pykinimas ir vėmimas nėštumo metu.

EPIDEMIOLOGIJA

Pasitaiko nuo 50 iki 90 procentų visų nėštumo atvejų. Sunki
šios ligos forma pasitaiko 0,14-0,35 proc. nėščiųjų. Dažniausiai vargina  iki 12-16, rečiau 20-osios nėštumo  savaitės. Mokslininkai pastaruoju metu linkę
teigti, jog nėščiųjų pykinimas netiesiogiai nurodo, kad vaisius gimdoje vystosi
taisyklingai. Tačiau jeigu pykinimas ir vėmimas užsitęsia, reikia pagalvoti, ar
moteris neserga rimta liga.

LIGOS PRIEŽASTYS IR
EIGA

Nėra pakankamai aišku, kas sukelia pykinimą ir vėmimą nėštumo
metu. Teorijų, aiškinančių ligos priežastis, yra labai daug (toksinė, alerginė,
hormoninė, imuninė, medžiagų apykaitos, endokrininė ir kt. teorijos), tačiau
nei viena jų išsamiai nepaaiškina ir neatskleidžia tikrosios priežasties. Ir
vis dėlto, manoma, kad įtakos turi nėštumo metu padidėjantis chorioninio
gonadotropino hormono kiekis. Chorioninis gonadotropinas (sutrumpintai hCG, angl.
human chorionic gonadotropin) – tai peptidinis hormonas, kuris
sintezuojamas tik nėštumo metu, kuomet jį ima gaminti gemalas netrukus po apvaisinimo,
o vėliau – placenta
(tiksliau, jos dalis, vadinama trofoblastu). Šis hormonas užtikrina geltonkūnio
funkciją, šitaip palaikydamas tinkamą progesterono
kiekį, kuris yra būtinas nėštumo metu.

Išskiriami rizikos veiksniai (jaunas amžius, mitybos
sutrikimai, vėmimas ankstesnių nėštumų metu, sutrikusi skydliaukės funkcija),
tačiau nei vienas iš šių rizikos veiksnių neleidžia prognozuoti ligos
atsiradimo ir sunkumo.

KLINIKA

Pagrindiniai simptomai- vėmimas, pykiniamas ir seilėtekis.
Kliniškai skiriamas lengvos, vidutinio sunkumo ir sunkios formos vėmimas. Esant
lengvai formai vemiama 3-4 kartus per dieną, dažniausiai po valgio. Dėl vėmimo
nėščiosios kūno svoris nemažėja arba mažėja labai nedaug.  Esant vidutinio sunkumo vėmimui, nėščioji
vemia iki 10 kartų per parą, nuolat jaučiamas pykinimas ir seilėtekis. Mažėja
kūno svoris. Dėl skysčių netekimo vemiant, moters oda tampa sausa, neelastinga,
padidėja kūno temperatūra, liežuvį padengia gelsvos apnašos, iš burnos sklinda
nemalonus kvapas. Pulsas būna kiek padažnėjęs (90-100 k/min.), arterinis
kraujospūdis sumažėjęs. Nėščioji rečiau šlapinasi. Dėl dehidratacijos organizme
sutrinka vandens ir elektrolitų apykaita, pakinta kraujo rūgščių ir šarmų
pusiausvyra.  Tai neigiamai veikia moters
organizmą, atsiranda nervingumas, silpnumas, mieguistumas. Tačiau nėščiosios
būklė ypač pablogėja  esant sunkiam
vėmimui, kuomet vemiama 10 ir daugiau kartų per parą, vėmimas gali pasireikšti
net naktį. Pykinimas ir seilėtekis nuolatinis ir varginantis. Nėščioji netenka
didelės kūno masės dalies. Dėl vandens praradimo oda sausa, šerpetojanti,
pulsas dažnas (110 k/min.). ryškiai sumažėjęs kraujospūdis. Iš burnos sklinda
acetono kvapas.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas nustato diagnozę remdamasis nėščiosios skundais,
klinika ir laboratorinių tyrimų rezultatais. Laboratoriniai tyrimai atliekami
esant sunkiems vėmimo atvejams. Atliekamas bendras ir
biocheminis kraujo tyrimai: nustatomas elektrolitų, baltymų, gliukozės,
bilirubino, kreatinino, šlapalo kiekis kraujyje, kepenų fermentų aktyvumas,
kraujo pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra), hemoglobino koncentracija (dėl
galimos mažakraujystės, kuri išsivysto ilgai vemiant), hematokrito vertė (pagal
ją nustatomas dehidratacijos laipsnis). Tiriamas šlapimas (įvertinamas šlapimo
santykinis tankis ir pH, baltymų, gliukozės, ketoninų kūnų kiekis šlapime).,
vertinama skydliaukės funkcija, užrašoma elektrokardiograma (nes,
sutrikus elektrolitų pusiausvyrai organizme, gali sutrikti širdies
ritmas).

GYDYMAS IR
PROFILAKTIKA

Lengvas vėmimas gydomas ambulatoriškai ar dienos stacionare.
Nėščiajai rekomenduojama gerti daug skysčių, tačiau reikia vengti labai saldžių
ar rūgčių gėrimų. Taip pat svarbu ir mityba- reikia valgyti dažniau ir
mažesnėmis porcijomis, visada turėti lengvų maistingų užkandžių (džiūvėsėliai,
džiovinti vaisiai). Patariama valgyti daugiau produktų, turinčių baltymų
(riešutai, žuvis, pienas, pupelės, mėsa). Pieno produktai turi daug kalcio,
labai reikalingo nėščiajai ir būsimam kūdikiui.  Prabudus ryte patariama išgerti drungnos
arbatos ir suvalgyti imbierinį  sausainį,
riestainį, ar saują riešutų. Kai kurioms moterims labai padeda citrina ar
mandarinas. Tačiau jie ne visoms tinka, nes rūgštis gali sukelti atvirkštinę
reakciją.  Iš lovos reikėtų atsikelti
lėtai. Rekomenduojama vartoti imbiero iki 100mg per parą. Jį galima vartoti
kapsulėmis, gerti arbatą su imbieru. Dar viena patikrinta priemonė – mėta.
Galima čiulpti mėtinius ledinukus, ar gerti mėtų arbatą. Kai važiuojate
viešuoju transportu, visada turėkite rankinėje mėtinės kramtomos gumos ar
pastilių.

Esant vidutiniam ir sunkiam vėmimui taikomas gydymas
stacionare. Moteriai skiriams lovos režimas, vandens ir elektrolitų
pusiausvyros korekcijai- tirpalai lašinėmis infuzijomis į veną, atstatomas
reikalingų medžiagų ir vitaminų kiekis organizme. Taikoma akupunktūra.
Medikamentinis gydymas skiriamas tik įvertinus naudos motinai ir galimos žalos
vaikui santykį. Skiriama mažiausia efektyvi vaisto dozė. Naudojami
antiemetikai- antihistamininiai preparatai ir prokinetikai (metoklopramidas,
cerukalis) bei raminantys perparatai (valerijono preparatai, sukatžolės
mikstūra, benzodiazepinai).