Nugaros smegenų auglys
Nugaros smegenų auglys
APIBRĖŽIMAS
Nugaros
smegenų navikai pasitaiko žymiai rečiau, negu galvos smegenų. Jie
skirstomi į pirminius (gerybinius) ir antrinius (piktybinių navikų
metastazes). Tai sankaupa pakitusių organizmo ląstelių, kurioms būdingas
nekontroliuojamas dalijimasis, gretimų audinių dislokavimas ir
invazyvus augimas. Pirminiai smegenų navikai susidaro iš pakitusių
smegenų ląstelių. Metastaziniai navikai – į smegenis išplitę
(metastazavę) kitų organų (plaučių, krūties, skydliaukės, virškinamojo
trakto ir t.t.) navikai.
EPIDEMIOLOGIJA
CNS
navikai, vaikų amžiuje, yra antri pagal dažnį po leukemijos. Dauguma
šių navikų vaikams yra pirminiai, tuo tarpu suaugusiems – antriniai,
metastazavę iš kitų organų.
LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA
Pirminiai nugaros smegenų navikai priklausomai nuo lokalizacijos skirstomi į:
1) smegenų pilkosios medžiagos navikus ir
2) nugaros smegenų dangalų, šaknelių arba aplinkinio nugaros smegenų audinio (kaulo, kremzlės) navikus.
Kiekvienas šių navikų pasireiškia skirtingais klinikiniais simptomais.
Navikas, kuris auga nugaros smegenų pilkojoje medžiagoje, pasireiškia
tokiais pat simptomais, kaip ir siringomielija. Ligoniui ties tuo
segmentu, kur auga navikas, išnyksta skausmo ir temperatūros jutimai
(tik vienoje arba abiejose kūno pusėse).
Vėliau gali dar atsirasti
periferinis to segmento skersaruožių raumenų paralyžius ir trofiniai
sutrikimai. Kai navikas taip padidėja, kad suspaudžia baltąją smegenų
medžiagą, atsiranda žemiau to segmento esančių kūno skersaruožių raumenų
centrinis paralyžius, abiejose pusėse žemiau pažeisto segmento išnyksta
visų rūšių jutimai. Be to, užsilaiko šlapimas ir išmatos.
Būdinga tai, kad centrinis paralyžius ir nejautra prasideda nuo naviko pakenktų segmentų ir leidžiasi žemyn.
Navikas,
augantis nugaros smegenų išorėje, pirmiausia ima spausti užpakalines
šakneles. Dėl to ligoniui atsiranda šakneliniai skausmai arba
radikulitui būdingi simptomai. Nuo gydymo jie nemažėja ir gali trukti
kelis mėnesius. Vėliau navikas ima spausti vienos .pusės nugaros
smegenis. Tada išryškėja vadinamasis Brauno — Sekaro sindromas . Naviko
pusėje, žemiau pažeisto segmento, ligoniui išnyksta gilieji jutimai ir
atsiranda žemiau esančių skersaruožių raumenų centrinis paralyžius, o
priešingoje pusėje išnyksta skausmo ir temperatūros jutimas. Viršutinė
šunūfimų išnykimo riba yra dviem segmentais žemiau, negu pažeistas
segmentas. Vėliau navikas suspaudžia visus to segmento smegenis.
Atsiranda būdingi nugaros smegenų skersinio pažeidimo simptomai, t. y.
žemiau naviko centrinis skersaruožių raumenų paralyžius, sutrinka
šlapinimasis ir tuštinimasis, išnyksta visų rūšių jutimai žemiau
pažeisto segmento.
KLINIKA
Kadangi smegenys
kontroliuoja daugybę funkcijų, navikų simptomai gali būti labai
įvairūs. Nėra specifinių galvos smegenų navikams simptomų. Tai reiškia,
jog tokius simptomus gali sukelti ir kitos ligos. Simptomai priklauso
nuo naviko lokalizacijos, dydžio, augimo greičio. Tiek pirminiai, tiek
metastaziniai navikai sukelia tokius pačius simptomus. Dažniausi jų:
– naujai prasidėjęs ar pakitęs galvos skausmas;
– palaipsniui stiprėjantis ar dažnėjantis galvos skausmas;
– nepaiškinamas pykinimas ar vėmimas;
– pakitusi rega: neaiškus matymas, dvejinimasis, periferinio regos lauko iškritimas;
– palaipsnis jutimų galūnėse netekimas ar palaipsniui atsirandantis galūnių paralyžius;
– pusiausvyros sutrikimas;
– kalbos sutrikimas;
– asmenybės ar elgesio pokyčiai;
– traukuliai, ypač jei asmuo anksčiau jų nepatyrė, neserga epilepsija;
– klausos problemos;
– atminties sutrikimas, susilpnėjusi dėmesio koncentracija;
– hormonų pusiausvyros sutrikimas.
Paprastai smegenų navikų simptomai reiškiasi palaipsniui.
DIAGNOSTIKA
Nugaros
smegenų navikai diagnozuojami apklausiant žmogų, ištiriant jį
neurologiškai ir atliekant vaizdinius nugaros smegenų tyrimus
(kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją). Vaizdiniai tyrimai
gali būti atliekami panaudojant specialią kontrastinę medžiagą. Ji
padeda paryškinti esamus smegenų pakitimus, atskirti naviką nuo
normalaus smegenų audinio. Kontrastinės medžiagos suleidžiamos į veną.
Naviko vaizdas kompiuterinėje tomogramoje ar magnetinio rezonanso
tomogramoje leidžia įtarti, koks tai navikas. Visgi įrodyti, kad tai
vienoks ar kitoks navikas, įmanoma tik atlikus biopsiją. Biopsija
atliekama operacijos metu, tuomet paimamas gabalėlis naviko ir
ištiriamas morfologišai.
GYDYMAS
CNS navikų
atveju dažniausiai taikomas sudėtinis gydymas, derinant
neurochirurgines operacijas, spindulinę ir chemoterapiją. Konkretus šių
gydymo metodų derinys pasirenkamas atsižvelgiant į tumoro rūšį, dydį,
lokalizaciją, paciento amžių.
Chirurginis gydymas: beveik visi be
išimties pacientai yra operuojami. Priklausomai nuo naviko savybių ir jo
susidarymo vietos, chirurgas nusprendžia, kokio dydžio operaciją
geriausia atlikti.
Spindulinis gydymas: spindulinės terapijos
taikymui įtakos turi paciento amžius, naviko savybės, tikimybė jam
susidaryti pakartotinai, operacijos apimtis. Jei tikimybė, jog liga
atsinaujins, minimali, dažnai spindulinio gydymo neprireikia. Jei tumoro
chirurginiu būdu pašalinti visiškai nepavyko, taikomas tik lokalus
pakenkimo vietos švitinimas. Jei navikas agresyvus, greitai plinta į
aplinkines struktūras ar išsisėja per smegenų skystį (pvz., PNET),
reikalingas visų galvos ir nugaros smegenų švitinimas.
PROFILAKTIKA
Nėra.