Opinis kolitas

OPINIS KOLITAS

APIBRĖŽIMAS

Opinis
kolitas – tai yra lėtinė recidyvuojanti uždegiminė storosios žarnos liga,
kurios atsiradimą sąlygoja genetiniai faktoriai, imuniniai mechanizmai ir tam
tikri išorės veiksniai.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Opiniu
kolitu sergama visame pasaulyje, tačiau liga labiau paplitusi Šiaurės Amerikoje
ir Europoje. Per metus užregistruojama 10-20naujų opinio kolito atvejų 100 000
gyventojų. Bendras sergamumas šia liga siekia 100-200 atvejų 100 000 gyventojų.
Sergamumas opiniu kolitu didėja. Serga jauno amžiaus žmonės (15-35 metų).
Opinis kolitas yra neišgydoma liga, tačiau šiuolaikinės medicininės pagalbos
dėka galima pasiekti ligos remisiją (laikinas ligos reiškinių susilpnėjimas).

 

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Opinio
kolito atsiradimą sąlygoja genetinė predispozicija, todėl liga skirtingai paplitusi
etninėse grupėse, opinis kolitas siejasi su kitomis genetinėmis ligomis,
dažniau serga pirmos eilės giminaičiai, tarp šeimos narių panaši ligos
lokalizacija ir tipas. Ligos mechanizme dalyvauja imuniniai procesai- vyksta
žarnų gleivinės imuninis atsakas, nukreiptas prieš žarnų bakterinės floros
antigenus (medžiagos, kurios organizme sužadina antikūnių gamybą). Kilus
imuninei reakcijai, prasideda uždegiminis procesas, kuris žaloja žarnų
gleivinę. Imunines reakcija išprovokuoja aplinkos veiksniai, kurių svarbiausi
yra nesteroidinių priešuždegiminiųvaistų, antibiotikų vartojimas, stresas,
netinkama mityba, įvairūs infekciniai susirgimai.

Opinio
kolito metu pažeidžiama tik storoji žarna. Procesas prasideda nuo išangės ir
plinta tolyn žalodamas storosios žarnos gleivinę.  Pažeidimas būna paviršinis, apimantis
gleivinę ir pogleivį.

 

KLINIKA

Liga prasideda
palaipsniui. Simptomai priklauso nuo ligos sunkumo- gali būti lengva, vidutinė
ir sunki forma.  Būdingiausias simptomas
yra viduriavimas. Išmatos būna su gleivėmis ir krauju. Viduriavimo intensyvumas
koreliuoja su uždegimo sunkumu ir pažeidimo dydžiu. Sergantis opiniu kolitu
jaučia skausmingą norą tuštintis, o pasituštinus jam palengvėja. Ligoniui
pablogėja apetitas, krenta kūno masė, jaučiami pilvo skausmai.

Esant sunkiai
formai ligonis išblykšta, atsiranda tachikardija, pilvas būna papūstas,
liečiant skausminga tam tikra pilvo dalis (storiosios žarnos pažeidimo
projekcijoje).

Išskiriami
opinio kolito eigos variantai- recidyvuojanti liga (besikartojantys paūmėjimai
(ligos atakos) ir pagerėjimai (remisijos));ligos eiga be remisijų; ūminė
žaibinė ligos eiga (kraštutinai sunki opinio kolito forma, kuomet viduriuojama
dažniau kaip 10 kartų per parą, pasireiškia anemija, gresia sunkios
komplikacijos).

Opinio kolito
komplikacijos yra grėsmingos žmogaus gyvybei būklės. Nuo 1 iki 5 proc. sergančių
pasireiškia toksinė žarnos dilatacija (aukšta kūno temperatūra, krenta
kraujospūdis, padažnėja širdies plakimas, sąmonė pritempsta, pilvas būna
išsipūtęs). Kitos galimos komplikacijos – kraujavimas, žarnos prakiurimas,
susiaurėjimas. Reikia nepamiršti, kad opinis kolitas yra ikivėžinė būklė. Tai
reiškia,kad labai ilgai sergant šia liga padidėja žarnyno vėžio išsivystimo
galimybė, todėl sergantiems patariama profilaktiškai atlikti tyrimus dėl
storosios žarnos vėžio.

 

DIAGNOSTIKA

Opinis kolitas
įtariamas, kai pacientas skundžiasi palaipsniui atsiradusiu viduriavimu
kraujingomis išmatomis. Tačiau ši liga neturi tik opiniui kolitui būdingų
klinikinių simptomų, todėl reikia atlikti endoskopinius tyrimus ir žarnų
biopsijos histologinį ištyrimą diagnozei patvirtinti ir atmesti kitus susirgimus
(pvz., infekcinį kolitą, Krono ligą). Endoskopinio tyrimo metu matomi pakitimai
storosios žarnos gleivinėje – gleivinė grūdėta, trapi, yra opų. Šio tyrimo metu
taip pat paimama biopsija (gleivinės gabalėliai) histologiniam tyrimui.
Histologinis tyrimas svarbesnis siekiant atmesti kitus susirgimus. Dar
gali  būti atliekamasžarnų rentgenogramos
– kai yra sunki kolito forma, atsiradus kolito komplikacijų požymiams.Paūmėjimo
metu kraujo tyrime atsiranda uždegimui būdingi pokyčiai- trombocitozė,
leukocitozė, padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis ir padidėjusi C reaktyvaus
baltymo koncentracija.

 

GYDYMAS

Gydymas
pradedamas nuo veiksnių,sukėlusių kolito paūmėjimą, išaiškinimo ir panaikinimo
(nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, antibiotikų vartojimas, stresas,
netinkama mityba, įvairūs infekciniai susirgimai). Opiniu kolitu sergančio dieta
remiasišiais svarbiausiais principais- turi būti vartojamas daug baltymų ir
pakankamą kolorijų kiekį turintis maistas, vengiamavalgyti daug skaidulinių
medžiagų turinčių poduktų (aktyviu ligos periodu), padidinamas gaunamų vitaminų
kiekis nuo 1 iki 5 kartų.

Opiniam kolitui
gydomas aminosalicilatais, gliukokortikoidais ir imunosupresantais.
Aminosalicilatai (sulfasalazinas, mesalazinas) skiriami lengvam ir vidutinio
sunkumo opiniam kolitui gydyti. Šiuos vaistus ligonis vartoja visą laiką, kad
išvengtų ligos paūmėjimų. Gliukokortikosteroidais (prednizolonu) gydomi tik
ligos recidyvai. Imunosupresantai (azatioprinas, 6- merkaptopurinas) skiriami
kaip antros eilės vaistai paūmėjimui gydyti, kuomet gliukokortikosteroidais
nepasiekiams norimas efektas.

Chirurginis
ligos gydymas (pašalinama pažeista žarnos dalis) taikomas, kai medikamentinis gydymas neefektyvus arba pasireiškia pavojingos ligos
komplikacijos.

 

PROFILAKTIKA

Opiniu
kolitu sergant ilgiau kaip 10 metų turi būti atliekami profilaktiniai tyrimai
dėl storosios žarnos vėžio.