Parodontozė

APIBRĖŽIMAS

Parodontozė
– tai lėtinė infekcinė dantenų liga. Paprastai ji vystosi lėtai ir
neskausmingai daugelį metų, o pastebima tik tada, kai jau nebeįmanoma
išsaugoti dantų. Parodontozė prasideda paviršiniu dantenų uždegimu.

EPIDEMIOLOGIJA

Anksčiau
parodontozė buvo laikoma senyvo amžiaus žmonių liga, o dabar ja serga
ir jauni žmonės. Šia liga dažniausiai suserga nusilpę asmenys, sergantys
lėtiniu gastritu, cukralige, dėl C vitamino trūkumo, netaisyklingo
sąkandžio. Taip pat šiai ligai išsivystyti turi netinkamai nešiojami
arba blogai pritaikyti dantų protezai ir kt.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Periodontą
sudaro dantenos, danties šaknies aplinkiniai audiniai, žandikaulio
dantinė atauga. Šis audinių kompleksas yra labai stiprus, nes kramtymui
reikia didelės jėgos. Maistą kramtant, parodontą nuolat veikia didelė
jėga.

Uždegimą sukelia bakterijos, esančios kietose dantų
apnašose. O tokios apnašos susiformuoja tose vietose, kurių nepasiekia
dantų šepetėlis. Jas įmanoma pašalinti tik valant dantis specialiu
siūlu. Nenuvalytos apnašos nuolatos kaupiasi tarp dantų ir dantenų ir
ilgainiui suformuoja vadinamąsias “kišenes”. Jų susikaupimo vietose
vyksta nuolatinis uždegiminis procesas, todėl atšlyja dantenos ir
apsinuogina danties kaklelis, o vėliau – ir šaknies viršūnėlė. Dantis
pradeda klibėti, ir galop iškrenta.

Dažniausiai suserga
nusilpę asmenys, sergantys lėtiniu gastritu, cukralige, kepenų ciroze,
skrandžio opa, avitaminoze, reumatoidiniu artritu, seilių sekrecijos
sutrikimu, hormoniniais sutrikimais,esant netaisyklingam sąkandžiui.
Taip pat parodontozė gali išsivystyti ir netinkamai nešiojant ar blogai
pritaikius dantų protezus, šią ligą gali paskatinti rūkymas,
piktnaudžiavimas alkoholiu. Retais atvejais periodonto ligos gali būti
genetiškai nulemtos.

Parodontozė prasideda nepastebimai.
Sunku kramtyti kietesnį maistą, kraujuoja dantenos, burnoje atsiranda
nemalonus kvapas. Laikui bėgant liga progresuoja, iš dantenų paspaudus
pasirodo pūlių. Dantys kaklelio srityje pradeda apsinuoginti, ima judėti
ir kristi. Virš dantenų ir po jomis susitelkia nuosėdos. Galiausiai
apmiršta pulpa (danties minkštimas), suyra priedančio audiniai ir pro
juos į organizmą lengviau gali patekti bakterijos, įvairūs baltymų irimo
produktai, kurie sukelia įvairias komplikacijas, sutrikdo vidaus organų
veiklą.

Negydant parodontozės, uždegimą sukėlusi infekcija gali
paplisti po visą organizmą, gali pažeisti širdį, sąnarius, vidaus
sekrecijos liaukas bei kitus organus. Manoma, kad parodontozės
priežastis yra nepakankamas dantenų aprūpinimas krauju. Ypač sunkiais
atvejais tai sukelia atrofiją ir dėl to iškrenta dantys.

KLINIKA

Parodontozės simptomai:

• akmenų susidarymas ant dantų
• atsiradusios dantų kišenės
• klibantys dantys
• kraujuojančios ir skaudančios dantenos
• pūliuojančios dantenos
• nemalonus burnos kvapas
• dantenų spalvos pokyčiai
• dantenų paburkimas

• dantenų krašto atsitraukimas
• dantenų konsistencijos pakitimai

DIAGNOSTIKA

Parodontozė diagnozuojama apžiūrėjus dantenas: jos paburkusios, paraudusios, jas palietus – kraujuoja.

GYDYMAS

Ankstyvoji
parodontozės stadija lengvai išgydoma. Tereikia pakeisti įpročius,
pakoreguoti mitybą, išmokti teisingai valyti dantis bei dantenas ir
reguliariai lankytis pas stomatologą. Progresuojančią parodontozę gali
išgydyti tik gydytojas, nes būtina nuvalyti kietas dantų apnašas ir
pašalinti susiformavusias kišenes.

Pirmiausia reikia pašalinti
kietas ir minkštas dantų apnašas, nupoliruoti apnuoginto danties šaknies
paviršių ir priešuždegiminėmis medžiagomis apdoroti susidariusias
dantenų kišenes. Po šių procedūrų dantenos pamažu sugrįš į normalią
būseną. Ypač sunkiais atvejais galima taikyti chirurginius gydymo
metodus pašalinant labiausiai pažeistus dantis. Taip pat labai svarbi
uždegimą malšinanti bei antimikrobinė terapija, preparatai, stiprinantys
dantų audinį ir bendras organizmo stiprinimas.

PROFILAKTIKA

Parodontozės
išvengti padeda kruopšti ir reguliari burnos priežiūra. Kasdien
susidarančios apnašos yra minkštos ir lengvai pašalinamos valant dantis.
Jų nepašalinus ilgesnį laiką jos greit sukietėja ir virsta dantų
akmenimis. Reikia ne rečiau kaip du kartus per dieną valytis dantis ir
tarpdančius, vengti saldumynų ir valgyti vitaminingą maistą.
Reiktų
susirūpinti, jei apžiūrinėdami dantis ar liesdami juos liežuviu
pamatysite ar pajusite, kad dantys gruoblėti ar juos dengia kietos
rusvos apnašos. Taipogi, jei skauda dantenas ar jos pradeda kraujuoti
valant dantis.