Perkaitimas

APIBRĖŽIMAS

Perkaitimas
– tai organizmo būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacijos
mechanizmas ir pakyla kūno temperatūra. Paprastai perkaistama, kai yra
aukšta kūno temperatūra, didelė santykinė oro drėgmė, kai būnama
nevėdinamose patalpose, ar kai labai daug ir sunkiai dirbama karštos
aplinkos sąlygomis (pvz., šiltnamyje).

EPIDEMIOLOGIJA

Žmonių
atsparumas perkaitimui yra labai individualus. Senyvas amžius,
nutukimas, miego stoka, alkoholio vartojimas, širdies ligos ar praeityje
patirtas perkaitimas blogina atsparumą karščiui.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kad
neperkaistų, organizme vyksta tam tikri fiziologiniai pokyčiai.
Pasikeičia kraujotaka – iš vidaus organų šiluma yra perduodama poodžiui
ir odai. Išsiplečia paviršinės kūno kraujagyslės ir šiluma atiduodama
aplinkai. Pakitus odos temperatūrai stimuliuojami jos receptoriai ir
skatinamas prakaito išsiskyrimas. Dirbant fizinį darbą normaliomis
sąlygomis kūnas išskiria apie 0,5-1 l prakaito per valandą, o karštyje –
net iki 4,5 l/h. jei žmogus nekompensuoja prakaitavimo metu prarastų
skysčių ir druskų, tolesnis prakaito išsiskyrimas lėtėja, kūnas
perkaista.

Yra skiriamos trys perkaitimo formos:

• Mėšlungis –
  skausmingas galūnių, pilvo ar nugaros raumenų įsitempimas. Jį sukelia
  nekompensuotas druskų praradimas prakaituojant. Žmogų, patyrusį
  mėšlungį, reikia paguldyti ramioje aplinkoje ir duoti atsigerti
  mineralinio ar pasūdyto vandens – taip atkuriamas prarastas skysčių ir
  druskų kiekis organizme.
• Išsekimas –
  negalėjimas tęsti darbo toje pačioje aplinkoje. Išsekimas nuo
  perkaitimo  yra sunkesnis sveikatos sutrikimas negu mėšlungis; jį
  sukelia ir druskų, ir skysčių trūkumas organizme. Kūno temperatūrai
  pakilus iki +38 °C, pradeda skaudėti galvą, žmogus tampa mieguistas, jį
  pykina, kalba tampa nerišli. Pulsas padažnėja, oda būna prakaituota ir
  pašiurpusi. Tokį žmogų reikia paguldyti šešėlyje, nurengti ar
  atlaisvinti drabužius, kūną sudrėkinti vandeniu, apipūsti vėsiu oru. Jei
  nukentėjusysis yra sąmoningas, duoti atsigerti vandens.
• Šilumos smūgis.
  Visiškai išsekus temperatūros reguliacijai ir kūno temperatūrai pakilus
  iki 40-41 °C, labai susilpnėja žmogaus protinė veikla. Būklę pablogina
  ir gausus prakaitavimas. Patyrusio šiluminį smūgį žmogaus oda yra
  paraudusi ir sausa, jam svaigsta galva. Užsitęsus šiai būsenai, žmogus
  gali netekti sąmonės ir net mirti. Nukentėjusiajam reikia kaip galima
  greičiau mažinti kūno temperatūrą: paguldyti pavėsyje, sudrėkinti
  vandeniu rūbus, apipūsti oro srove, pakelti kojas, ant didžiųjų
  kraujagyslių dėti šaltus kompresus. Jei nukentėjusysis sąmoningas, duoti
  gerti vandens.

Dažnai kartu su perkaitimu ištinka ir saulės
smūgis. Tai galvos smegenų pažeidimas, atsirandantis tiesioginiams
saulės spinduliams kaitinant nepridengtą galvą. Nukentėjusiajam pakyla
galvos smegenų temperatūra ir ima trikti galvos smegenų funkcija, skauda
galvą, spengia ausyse, pykina. Žmogus gali prarasti sąmonę ir mirti.
Pagalba teikiama taip pat kaip ir kitais perkaitimo atvejais, be to, ant
galvos reikia uždėti šaltą kompresą.

KLINIKA

Perkaitimo
požymiai atsiranda staiga. Pakilus kūno temperatūrai (daugiau 380C),
atsiranda galvos skausmai, mieguistumas, žiovulys, sutrinka pusiausvyra,
kalba tampa nerišli. Veidas parausta, padažnėja pulsas (110-160 k/min.)
ir kvėpavimas. Jei kūno temperatūra pakyla dar daugiau ir tokia būklė
užsitęsia, žmogus netenka sąmonės ir gali mirti.

DIAGNOSTIKA

Diagnozuojama iš surinktos anamnezės.

GYDYMAS

Pirmoji pagalba:

Skubiai
išnešti žmogų iš karštos aplinkos, paguldyti pavėsyje ar vėsioje
aplinkoje. Atsagstyti drabužius, vėdinti žmogų. Būtina žmogų šaldyti –
ant kūno dėti sudrėkintą (370C) paklodę, rankšluostį, šaltus kompresus,
ledą.

Jei žmogus sąmoningas – duoti gerti vandens. Būtina vežti į
gydymo įstaigą. Žinokite, kad į šaltą vandenį nardinti kūną negalima.

PROFILAKTIKA

Norint
išvengti perkaitimo, reikia imtis tam tikrų profilaktikos priemonių.
Tai fizinio krūvio normavimas, skysčių ir druskų pusiausvyros
palaikymas, adaptacija prie aplinkos ir tinkamų drabužių dėvėjimas.

a)     
atliekant fizinį krūvį karštoje aplinkoje privalu išgerti būtiną
skysčių kiekį. Kaip dažnai ir kiek gerti skysčių, priklauso nuo aplinkos
sąlygų ir fizinio krūvio, tačiau išskiriamo šlapimo kiekis turi būti
normalus. Laikoma, kad atliekant fizinį krūvį karštoje aplinkoje (20-30
°C) reikia išgerti apie 0,5 l skysčių per valandą, o atliekant fizinį
krūvį labai karštoje aplinkoje (> 30 °C) – iki 1 l skysčių per
valandą.

b)      adaptacija yra efektyviausia apsaugos nuo
perkaitimo priemonė. Reikia 10-15 dienų adaptuotis prie aplinkos, kuri
labai skiriasi nuo įprastinės.

c)      atliekant fizinį krūvį
karštyje, ypač saulėkaitoje, reikia dėvėti laisvus drabužius, kad
efektyviau būtų išgarinamas prakaitas. Šviesūs rūbai atspindi saulės
šviesą, o tamsūs – sugeria.