PLACENTOS PIRMEIGA

APIBRĖŽIMAS

Placentos pirmeiga –
tai patologinis placentos prisitvirtinimas apatiniame gimdos segmente,
kuomet placenta visiškai ar iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
Toks placentos prisitvirtinimas yra dažna kraujavimo antroje nėštumo pusėje
priežastis.

EPIDEMIOLOGIJA

Placentos pirmeiga būna apie 0,5 proc. nėščiųjų.

LIGOS ATSIRADIMAS IR
PRIEŽASTYS

Pagrindinė placentos pirmeigos priežastis- distrofiniai
gimdos gleivinės pokyčiai ir (ar) sutrikusi kraujotaka apatinėje gimdos dalyje.
Taip gimdos gleivinė gali pakisti po abortų, savaiminių persileidimų, gimdos
išgrandymų, gimdos gleivinės uždegimo (endometrito), pogleivinių (submukozinių)
miomų ir kt. Tada apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi apatiniame gimdos
segmente arba aukščiau – gimdos kūne, tačiau dėl nepakankamų mitybos sąlygų
choriono gaureliai vystosi didesniame plote, kuris apima apatinį gimdos
segmentą ir net vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Pirmakartėms nėšiosioms
placentos pirmeigos priežastis gali būti infantiliška gimda ar paties
apvaisinto kiaušinėlio nepilnavertiškumas. Vis dėlto, dažniausiai placentos
pirmeigos priežastis yra nežinoma, tačiau išskiriami tam tikri rizikos
faktoriai:   daug
gimdymų, buvusi cezario pjūvio operacija, didelė placenta (pvz., daugiavaisis
nėštumas).

Pagal tai, kiek placenta uždengia vidinius gimdos kaklelio
žiomenis, skiriama:

-Visiška placentos pirmeiga- placenta pilnai dengia vidinius
gimdos kalelio žiomenis;

-Dalinė (kraštinė, šoninė) placentos pirmeiga- kai atstumas
tarp placentos krašto ir vidinių gimdos kaklelio žiomenų yra mažiau kaip 2
centimetrai.

KLINIKA

Pagrindinis ligos simptomas yra kraujavimas, kuris prasideda
staiga, be skausmo ir, rodos, be priežasties. Kraujavimas gali būti stiprus nuo
pat pradžių ar nestiprus ir tik kartkartėmis sustiprėjantis. Kraujavimas
prasideda, kai placentos kraštas atsidalina nuo gimdos sienelės. Atsiskyrimo
mechanizmas aiškinamas taip: nėštumo pabaigoje atsiranda nesmarkūs sąrėmiai,
kurių moteris nejaučia. Tačiau šių sąrėmių metu išsitempia apatinė gimdos dalis
ir, tempiantis gimdos sienelei, placenta pradeda po truputį atsiskirti nuo jos.
Iš atsivėrusių tarpgaurelinių ertmių placentos buvusio prisitvirtinimo vietoje
pradeda kraujuoti.  Tačiau kraujavimas
gali prasidėti ir  dėl tiesioginių
manipuliacijų makštyje, pvz., lytinių santykių metu ar gydytojui atliekant
tyrimą pro makštį. Dažniausiai kraujuojama antroje nėštumo pusėje. Net 50 proc.
placentos pirmeigos atvejų randama netaisyklinga vaisiaus padėtis. Gausus
kraujavimas gali sukelti sunkias komplikacijas motinai- hemoraginį šoką, gimdos
pašalinimą, mirtį, o vaisiui- neišnešiotumą, perinatalinę mirtį, nukraujavimą. Ištyrus
nėščiąją, nustačius patologiją ir nuolat stebint gydytojui, nėštumas vystosi
normaliai. Esant teisingai nėštumo priežiūrai, parinkus tinkamą nėštumo
užbaigimo būdą, nei moters, nei vaisiaus sveikata nenukenčia.
 

DIAGNOSTIKA

Jeigu nėščioji ima kraujuoti antrojoje nėštumo pusėje, ji
turi nedelsiant kreiptis pas gydytoją . Diagnozė nustatoma remiantis nėščiosios
skundais; klinika (matuojamas nėščiosios arterinis kraujospūdis, pulsas,
kvėpavimas, netekto kraujo kiekis); išoriniu akušeriniu tyrimu (vertinama
vaisiaus padėtis, pirmeigė dalis, santykis su motinos mažuoju dubeniu); vaisiaus
būklės vertinimu (akušeriniu stetoskopu klausomi širdies tonai, užrašoma
kardiotokograma). Diagnozę patvirtina 
ultragarsinio tyrimo duomenys. Ultragarsinis tyrimas gali būti
atliekamas ir pro pilvo sieną., ir pro makštį, tačiau tiksliausiai diagnozė
nustatoma atlikus ultragarsinį tyrimą pro makštį. Jau pirmo profilaktinio
nėščiųjų ultragarsinio tyrimo  metu
(16-18 nėštumo savaitę) galima diagnozuoti placentos pirmeigą. Kraujuojanti iš
makšties moteris netiriama pro makštį, nes tai gali sustiprinti kraujavimą eant
placentos pirmeigai. Atliekamas bendras kraujo tyrimas: dažnai randamas
sumažėjęs hemoglobino ir eritrocitų kiekis (mažakraujystės požymiai).
 

GYDYMAS

Prasidėjus kraujavimui ir esant placentos pirmeigai moteris
stacionarizuojama į akušerijos skyrių. Ultragarsiniu tyrimu patvirtinama
diagnozė ir pasirenkama gydymo taktika atsižvelgiant į kraujavimo intensyvumą,
nėštumo dydį ir vaisiaus brandumą. Tačiau jei gręsia pavojus moters gyvybei,
skubiai atliekama cezario pjūvio operacija, neatsižvelgiant į nėštumo dydį.
Taikomos priemonės atstatyti netekto kraujo kiekį- skysčių infuzijos į veną,
kraujo perpylimai. Jei kraujavimas nėra gausus, o nėštumas- neišnešiotas, moteriai
skiriams gulimas lovos rėžimas, skiriami tokolitikai (vaistai, kurie slopina
gimdos veiklą), ir gliukokortikoidai tam, kad subrandinti vaisiaus plaučius
(tikslinga skirti nuo 24 iki 34 nėštumo savaitės). Beveik visais placentos
pirmeigos atvejais saugiausia yra cezario pjūvio operacija, natūralus gimdymas
rekomenduojamas išimtiniais atvejais.

PROFILAKTIKA