Plačių vėžys
PLAUČIŲ VĖŽYS
APIBRĖŽIMAS
Plaučių
vėžys – tai navikinė plaučių liga. Yra keletas skirtingų plaučių vėžio tipų,
jie paprastai skirstomi į dvi gupes:
-Nesmulkialąstelinis
plaučių vėžys;
-Mažų
ląstelių plaučių vėžys.
EPIDEMIOLOGIJA
Plaučių
vėžys yra viena iš dažniausių ir rimčiausių vėžio rūšių. 9 iš 10 plaučių vėžio
atvejų būna sukelti tabako dūmų poveikio. Paprastai serga vyresni nei 40 metų
amžiaus asmenys, tačiau sergamumo pikas 55-60 metų. Vyrai serga 3 kartus
dažniau nei moterys. Plaučių vėžys sudaro 20 proc. visų vyrų vėžio atvejų ir 4
proc. visų moterų vėžių. Lietuvoje ši
liga labai paplitusi, serga 60 iš 100 000 gyventojų.
LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA
Veiksniai,
lemiantys plaučių vėžio atsiradimą:
1.
Organizmą
veikiantys kancerogenai. Iki 85 proc. atvejų veikiantis kancerogenas yra
cigarečių dūmuose esantis 3,4 – benzpirenas. Svarbus veiksnys yra cigarečių
kiekis, jų kokybė. Rūkantys pypkes ir cigarus turi mažesnę tikimybę susirgti
vėžiu nei asmenys, rūkantys cigaretes, tačiau ir jiems pavojus didenis nei
nerūkantiems. Kancerogenai gali veikti ir darbo aplinkoje – cinko, chromo
junginiai, asbesto pluošto dulkės, arseno junginiai, radioaktyvios medžiagos
(uranas).
2.
Plaučių
vėžio atsiradimui įtakos taip pat turi lėtinės bonchų ir plaučių ligos – jų metu plaučiuose susidaro „randai“, iš
kurių vėliau gali išsivystyti plaučių vėžys.
3.
Pastebima
ir genetinių veiksnių įtaka ligai atsirasti – asmenims, kurių vienas iš tėvų
sirgo plaučių vėžiu, rizika susirgti padidėja 2 – 3 kartus.
Taigi,
esant polinkiui sirgti ir veikiant kancerogenams, vyksta bronchų gleivinės
pokyčiai:gleivinės ląstelės metaplazuoja, ilgainiui vyksta displazija ir
galiausiai atsiranda atipinių ląstelių (carcinoma in situ – preinvazinė
karcinoma).
KLINIKA
Pagrindinis
plaučių vėžio simptomas yra nepraeinantis kosulys, ilgainiui stiprėjantis.
Ligoniai taip pat skundžiasi dusuliu, atkosėja skreplių su krauju (ženklas, kad
reikia kuo skubiau kreiptis pas gydytoją!),
jaučia skausmą krūtinės srityje – skausmas gali būti bukas ar aštrus, jaučiamas
kalbant, kosint. Sergantys plaučių vėžiu netenka apetito, jiems krenta svoris.
Jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis.
Plaučių vėžys
linkęs metastazuoti. Metastazės gali būti artimos (į tarpuplautį, šonkaulius,
pleurą) arba tolimosios (į kepenis, smegenis, antinkščius).
DIAGNOSTIKA
Diagnozuojant
plaučių vėžį atliekami tyrimai:
1.
Skenavimas
kompiuteriniu tomografu ar magnetinio rezonanso tomografu. Tyrimo metu ligonis
ramiai guli, o aparatai tuo metu skenuoja jo vidaus organus. Padeda nustatyti
galimas vėžio lokalizacijas, tačiau galutinei diagnozei reikia atlikti ląstelių
tyrimus.
2.
Bronchoskopinis
tyrimas – lankstus vamzdelis kišamas pro nosį ar burną į kvėpavimo takus iki
plaučių. Tyrimo metu daromos nuotraukos ir imami ląstelių mėginiai.
3.
Mediastinoskopija
– bendroje nejautroje daromas nedidelis pjūvis per odą virš krūtinkaulio ar
šalia jo kairėje krūtinės pusėje. Tada vamzdelis kišamas pro pjūvį ir apžiūrima
tarpuplaučio sritis.
4.
Plaučių
biopsija – per odą duriama adata ir paimamos plaučių audinio ląstelės
ištyrimui.
GYDYMAS
Gydymo taktikos
pasirinkimą lemia plaučių vėžio tipas, lokalizacija, išplitimas, taip pat ir
asmens sveikatos būklė. Gydymas apima chemoterapiją, radioterapiją ir
chirurginį gydymą. Kai navikas yra atokiau nuo krūtinės centro, procesas
neišplitęs ar labai mažai išplitęs (paprastai nesmulkialąstelinis plaučių
vėžys) taikomas chirurginis gydymas – pašalinama plaučio dalis as visas
plautis. Daugeliu atveju taikoma radioterapija ar chemoterapija.
Nesmulkialąstelinis plaučių vėžys yra sunkiai išgydomas, todėl neretai gydymo
tikslas yra prailginti išgyvenamumą ar palengvinti simptomus.
Smulkialąstelinis
plaučių vėžys linkęs plisti jau ankstyvoje stadijoje, ooperacinis gydymas esant
metastaziniam procesui dažnai neįmanomas. Dėl šios priežasties radioterapija ir
chemoterapija gydant šį tipą yra efektyvesnė.
Bandoma
praktikoje pritaikyti naujus gydymo metodus –biologinę terapiją ir kt.
PROFILAKTIKA
Plaučių vėžys
išvengiama liga, nes dauguma atvejų jo priežastis yra rūkymas. Taigi, geriausia
prevencijos priemonė – nepradėti rūkyti, o rūkantieji turėtų mesti šį žalingą
įprotį. Reguliarus sveikatos tikrinimas gali padėti anksti nustatyti ligą –
tuomet ir gydymas bus efektyvesnis.