Pleuritas

APIBRĖŽIMAS

Pleuritas
– krūtinplėvės (pleuros) uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai
(dažniausiai tuberkuliozės bakterijos, pneumokokai arba stafilokokai),
patekę į krūtinplėvę per kraują, limfą, arba iš gretimų organų, nuodingi
medžiagų apykaitos produktai (pvz., esant uremijai), krūtinės trauma.
Pleuritas dažniausiai prasideda, sergant plaučių tuberkulioze ir
uždegimu, reumatu.

EPIDEMIOLOGIJA

Skystis
pleuros ertmėje kasdien pasaulyje diagnozuojamas vidutiniškai 1 mln.
ligonių. Jo gali atsirasti dėl pleuros, plaučių ar kitų, ne plaučių,
organų patologijos – žinoma apie 100 pleuros skysčio priežasčių.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Pleura
– plaučius dengiantis dangalas. Jį sudaro 2 sluoksniai tarp kurių yra
ertmė, vadinama pleuros ertme. Pleuritas – paprastai yra virusinė
infekcija, tačiau jį taip pat gali sukelti pneumonija, krūtinės ląstos
trauma, perikardo širdies gleivinės uždegimas, kraujo krešuliai
plaučiuose, o retesniais atvejais ir plaučių vėžys. Pleuritas
pasireiškia kai dviejų sluoksnių pleura tampa paraudusi ir atsiradus jų
uždegimui. Tuomet plaučiai plečiasi ir trukdo kvėpuoti. Tai gali sukelti
aštrius kvėpavimo skausmus.

Pleuritas gali būti daugelio kitų ligų komplikacija. Dažniausios priežastys, kai skystis kaupiasi pleuros ertmėje:

• infekcija (pleuritas atsiranda sergant plaučių uždegimu, tuberkulioze);
• sutrikusios plaučių kraujotaka ir limfotaka (įvairios būklės, kurios
  sukelia stazę plaučiuose, plaučių arterijos trombinė embolija);
• inkstų ligos;
• kepenų cirozė;
• navikinis pleuros lapelių pažeidimas (plaučių vėžys, kitų organų vėžio metastazės, pleuros mezotelioma);
• pleuros lapelių vientisumo pažeidimas dėl traumos;
• imuninis pleuros lapelių uždegimas (sisteminės jungiamojo audinio ligos, vaskulitai);
• ūmus pankreatitas.
• Pleurito klasifikacija:
• Skiriami šie pleurito tipai:
• Eksudacinis pleuritas- tai įvairių ligų sukelta būklė, pasireiškianti
  pleuros lapelių uždegimu ir/ ar skysčio susikaupimu pleuros ertmėje.
  Skystis gali būti su arba be kraujo priemaišos;
• Sausasis pleuritas – tai pleuros pažeidimas, kai negaminamas pleuros skystis ir vyrauja pleuros lapelių trintis;
• Pūlinis pleuritas – pleuros ertmėje kaupiasi pūliai.

Pleuritas gali būti ūmios arba lėtinės eigos. Taip pat klasifikuojama ir pagal pleurito lokalizaciją plaučių atžvilgiu.

KLINIKA

Sergant
pleuritu, ligoniui pakyla temperatūra, jam silpna, pablogėja apetitas,
skauda krūtinę, prakaituojama, kosima. Skysčiui kaupiantis ertmėje,
lapai atsiskiria vienas nuo kito, ir skausmas sumažėja arba visiškai
pranyksta. Susikaupus daugiau skysčio, jis pažeidžia plaučių audinį,
tarpusienio organus, ligonis ima dusti, deformuojasi krūtinės ląsta. Po
ligos dažnai lieka krūtinplėvės sąaugų.

Yra žinomos dvi pleurito formos, – eksudacinis ir sausasis.

• Eksudacinis pleuritas dažnai būna tuberkuliozinės-alerginės kilmės,
  tačiau ši liga gali būti ir kaip pneumonijos arba reumato padarinys.
  Susirgimas paprastai prasideda nepastebimai: iš pradžių temperatūra gali
  būti neaukšta, bet palaipsniui vis labiau didėja silpnumas, atsiranda
  dusulys, sunkumas ir skausmai krūtinėje.
• Sausasis pleuritas –
  tai pleuros reakcija pneumonijos, gripo, tuberkuliozės, atvejais, taip
  pat – esant pleuros uždegimui, kada joje susidaro fibrinozės apnašos bei
  atsiranda nedidelis kiekis išskyrų į pleurinės ertmės vidų. Ligos
  pradžioje netikėtai atsiranda aštrus duriantis skausmas šone,
  stiprėjantis gilaus įkvėpimo metu ir kosint. Kūno temperatūra gali būti
  ir normali arba nežymiai padidėjusi.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas
pagrindinius pokyčius jau nustato klinikinio tyrimo metu. Toje vietoje,
kur yra susikaupę skysčio nesigirdi alsavimo klausant stetostkopu. Gali
girdėtis specifinis pleuros trynimosi garsas.
Pirmiausia atliekama
krūtinės ląstos rentgenograma, kuri parodo skysčio buvimą aplink
plaučius. Tyrimą patikslina kompiuterinė tomograma. Taip pat ją atlikus
galima nustatyti, ar nėra kitos plaučių ligos, kuri sukėlė pleuritą.
Pagal kompiuterinę tomografą sudėtingesniais atvejais galima parinkti
pleuros punkcijos vietą.
Pleuros ertmės ultragarsas padeda nustatyti
net ir nedidelį skysčio kiekį pleuros ertmėje. Šiuo tyrimu galima
pamatyti prasidedančias komplikacijas. Pleuros ertmės ultragarso metu
pažymima pleuros ertmės punkcijos vieta. Jis labai svarbus, kai skysčio
nėra daug, yra sąaugų, padidėjusios kepenys ar blužnis, ligonis nutukęs,
yra diafragmos paralyžius.

GYDYMAS

Šlapiasis
pleuritas gydomas ligoninėje dėl galimų komplikacijų pavojaus (galimas
supūliavimas). Pleurito gydymo tikslas – pašalinti skysčius (jei jų yra)
pleuros ertmėje, sudaryti pleuros ertmėje neigiamą spaudimą, išplėsti
plautį. Esant infekciniam pleuritui gydyti skiriami antibiotikai.
Antibiotikų rūšis ir dozė parenkama individualiai, atsižvelgiant į ligos
eigą, simptomus, ligonio amžių, imuninę būklę, kitas ligas. Sergant
pleuritu atliekama pleuros ertmės punkcija – ištraukiamas skystis iš
pleuros ertmės. Tam tikrais atvejais, atliekamas pleuros ertmės
drenavimas. Jis tęsiamas tol, kol skystis pasidaro šviesiai gelsvos
spalvos ir jo išsiskiria mažiau kaip 50 ml per parą. Jei drenavimas
neefektyvus atliekama pleuros dekortikacija – pašalinamos fibrozinės
apnašos ir sąaugos.

PROFILAKTIKA

Svarbu
laiku ir tinkamai gydyti ligas, galinčias sukelti pleuritą. Stengtis
gyventi sveikai (nerūkyti, grūdiniti organizmą, laikytis tinkamo darbo
ir poilsio režimo, bei asmens higienos taisyklių).