Pneumotoraksas

APIBRĖŽIMAS

Pneumotoraksas
– oro susikaupimas pleuros ertmėje. Pasireiškia kaip skausmas
krūtinėje, kosulys, dusulys, padažnėjęs, paviršinis kvėpavimas, oro
susikaupimas tarpuplautyje, kakle.

EPIDEMIOLOGIJA

Spontaninis
pneumotoraksas gali atsirasti sunkiai dirbantiems arba kilnojantiems
sunkumus jauniems žmonėms (atrodantiems sveikais). Tačiau dažniausiai
spontaninis pneumotoraksas susidaro trūkus įgimtai plaučių cistai arba
pūslei.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

• Pirminis pneumotoraksas (PT) diagnozuojamas, jei nustatomas jokia plaučių liga nesergančiam žmogui.
• Antrinį (patologinį) spontaninį PT sukelia oringų krūtinės organų
  (kvėpavimo takų bei plaučių ir stemplės ligos, dažniausiai buliozinė
  plaučių emfizema).

Pneumotoraksas gali būti atviras, uždaras ir
vožtuvinis. Kvėpavimo metu, kad oras per trachėją patektų į plaučius,
krūtinės ląstoje turi susidaryti neigiamas atmosferos slėgis, t.y.
krūtinės ląstoje jis turi būti mažesnis negu aplinkoje. Dėl to
aukštesnio aplinkos atmosferinio slėgio dėka oras per kvėpavimo takus
veržiasi į plaučius. Atviro pneumotorakso metu per atsiradusį krūtinės
ląstoje plyšį įkvėpimo metu oras patenka į krūtinės ląstą, o iškvėpimo
metu pasišalina iš jos. Šiuo atveju slėgis krūtinės ląstoje susilygina
su atmosferiniu, dėl ko plautis palaipsniui bliūkšta, nustodamas atlikti
savo funkciją – vykdyti dujų apykaitą. Uždaro pneumotorakso atveju
krūtinės ląstos ertmė nesusisiekia su atmosfera. Dėl to atmosferinis
slėgis krūtinės ląstoje išlieka žemesnis negu aplinkoje. Šiuo atveju
ligos eiga ypač palanki, kadangi oras, esantis krūtinės ląstoje, greitai
rezorbuojamas dėl ypatingai gerų pleuros rezorbcinių savybių.
Vožtuvinio pneumotorakso atveju ligos eiga būna sunkiausia, kadangi
įkvėpimo metu oras per plyšį krūtinės ląstoje patenka į krūtinės ląstos
ertmę, tačiau iškvėpimo metu iš jos nebepasišalina. Dėl to sparčiai
didėja atmosferinis slėgis krūtinės ląstoje, suspaudžiamas plautis,
sutrinka dujų apykaita plaučiuose, gyvulio organizmas pradeda jausti
deguonies badą, dūsta, nusilpsta ir gali staiga nugaišti. Esant ne
tokiai ūmiai ligos eigai, pneumotoraksas gali sukelti komplikacijų, t.y.
gyvulys gali susirgti pleuritu, o vėliau plaučių uždegimu.

KLINIKA

Ūmiai
atsiranda stiprus, dūriantis skausmas krūtinėje (pneumotorakso pusėje),
plintantis į kaklą, petį, ranką. Ligonį vargina kosulys (kartais
atkosima skreplių su kraujo priemaišomis ar tiesiog šviežio, putoto
kraujo), dusulys, padažnėjęs, paviršinis kvėpavimas, padažnėjusi širdies
veikla, oro susikaupimas tarpuplautyje, kakle, krūtinės sienoje
(poodinė emfizema). Ligonis būna išpiltas šalto prakaito, išsigandęs,
išblyškęs. Pneumotorakso eiga ir baigtis priklauso jį sukėlusios
priežasties.

DIAGNOSTIKA

Stuksendamas
plaučius gydytojas girdi timpaninį garsą, klausydamas plaučius –
susilpnėjusį ar visiškai pranykusį alsavimą pažeistoje pusėje. Kraujo
tyrime gali būti padidėjęs leukocitų skaičiaus, bet dažniausiai kraujas
būna nepakitęs. Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, kompiuterinę
tomografiją stebimas oras pleuros ertmėje, subliuškęs plautis. Pleuros
punkcijos metu nustatomas laisvas oras pleuros ertmėje, išmatuojamas jo
slėgis. Torakoskopijos metu, nustatomi plaučių audinio patologiniai
pakitimai, paimama medžiaga morfologiniam ištyrimui.

GYDYMAS

Svarbiausias veiksnys, pasirenkant spontaninio PT gydymo metodus, – ligonio funkcinė grupė, kvėpavimo sistemos būklė:

                      − Smarkiai dūstantiems- nedelsiant drenuoti krūtinės ertmę

                      − Kompensuotos būklės- atlikti torakoskopiją

                      − Jei po drenavimo nesumažėjo aeropatinio ir kvėpavimo f-jos nepakankamumas- torakotomija.

Operuojant
ligonius atliekama posterolateralinė arba aksiliarinė torakotomija.
Pirmiausia surandama priežastis, ji pašalinama. Tada panaikinamos
sąlygos pakartotiniam PT susidarymui (esant pirmajam pirminio PT
epizodui, neatliekama):

                      − Pleurektomija

                      − Pleurodezė – parietalinės ir visceralinės pleuros sulipinimas, sukėlus uždegimą.

PROFILAKTIKA

Pneumotorakso
profilaktika – savalaikis ir adekvatus krūtinės ląstos organų gydymas,
sveikas gyvenimo būdas (nerūkymas, organizmo grūdinimas, pakankamas
poilsis).