Poliomielitas

APIBRĖŽIMAS

Poliomielitas
– ūminė virusinė infekcinė liga, dar vadinama vaikų infekciniu
paralyžiumi, plintanti fekaliniu – oraliniu būdu. Ligą sukelia
poliovirusas. Dauguma poliomielito infekcijų yra be simptomų. Apie 1%
ligos atvejų virusas su krauju patenka į centrinę nervų sistemą, kur
pirmiausiai užkrečiami ir suardomi motoriniai neuronai. Tai sukelia
atitinkamų galūnių raumenų susilpnėjimą bei paralyžių.

EPIDEMIOLOGIJA

Amerikos
žemyne poliomielitu nebesergama nuo 1994 metų, Australijoje, Tolimųjų
Rytų regione – nuo 2000 metų, Europos regione – nuo 2002 metų. Lietuvoje
paskutinis susirgimo poliomielitu atvejis užregistruotas 1972 metais.
Pastaraisiais metais poliomielitu vis dar sergama tik keliose pasaulio
šalyse, o daugiausia susirgimų registruojama Indijoje.

Infekcijos
šaltinis – ligoniai, rekonvalescentai ir sveiki viruso nešiotojai. Jie
išskiria virusą su išmatomis 2-6 savaites, o kai kurie iki 3 mėnesių (1g
išmatų būna iki 1 mln infekcinių dozių). Paskutinėmis inkubacinio
periodo ir pirmomis ligos dienomis virusų randama ir nosiaryklėje.

90%
serga 1-5 m. vaikai, nes jie labai imlūs. Vyresni vaikai ir suaugusieji
įgyja imunitetą endemiškai cirkuliuojantiems virusams, persirgdami
besimptomėmis infekcijos formomis. Jų kraujyje yra specifinių antikūnių.
Besimptomės formos pasitaiko 100 kartų dažniau nei kitos formos.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Poliomielitą
sukelia polio virusas. Virusu užsikrečiama tiesioginio kontakto būdu
per infekuotas gleivinių išskyras, skreplius ar kontaktuojant su
infekuotomis išmatomis. Virusas turi didelį afenitetą nervų sistemai,
replikuojasi motoriniuose neuronuose ir juos suardo. Virusas pro
virškinamojo trakto gleivinę patenka į kraują (virusemija) bei
nerviniais kamienais (nerotropiškas) ir limfagyslėmis pasiekia nugaros
bei pailgąsias smegenis.  Pažeidžia pilkosios medžiagos priekinius
ragus, sukelia difuzinį uždegimą, motorinių neuronų distrofiją,
degeneraciją ir nekrozę. Apie nugaros smegenis maitinančias kraujagysles
susidaro uždegiminiai infiltratai. Paralyžuojami ir atrofuojasi
atitinkami galūnių ir liemens raumenys. Dažnai pažeidžiamas širdies
raumuo. Jei kvėpavimas nesutrikęs kiti organai beveik nepažeidžiami.
Inkubacinis periodas (nuo viruso patekimo į organizmą iki pirmų simptomų
atsiradimo) gali trukti nuo 5 iki 35 dienų (vidurkis 7-14dienų).
Poliomielito rizikos faktoriai: nusilpusi imuninė sistema bei kelionės į
šalis, kuriose yra poliomielito protrūkis.

KLINIKA

Apie 95% sudaro subklinikinis tipas:

• Subklinikinė infekcija
• Bendras silpnumas
• Galvos skausmas
• Paraudusi ir skausminga ryklė
• Žema temperatūra
• Vėmimas.

Klinikinės poliomielito formos – neparalyžiuojantis poliomielitas:

• Didžiulis nuovargis
• Galvos, kaklo, nugaros skausmai
• Dirglumas
• Kojos skausmas (blauzdos raumenų)
• Vidutinis karščiavimas
• Raumenų sustingimas
• Raumenų skausmas ir spazmas bet kurioje kūno vietoje
• Skausmingas odos bėrimas
• Vėmimas, viduriavimas
• Simptomai dažniausiai trunka 1-2 savaites.

Klinikinės poliomielito formos – paralyžiuojantis poliomielitas:

• 5-7 dienas iki kitų simptomų atsiradimo būdingas karščiavimas
• Neįprasti pojūčiai
• Pūtimo jausmas pilve
• Apsunkintas kvėpavimas
• Vidurių užkietėjimas
• Apsunkintas šlapinimasis
• Padidėjęs seilėtekis
• Galvos skausmas
• Irzlumas
• Raumenų sustingimai ar spazmai blauzdose, kakle, nugaroje
• Raumenų skausmas
• Nesimetriškas
  raumenų silpnumas: atsiranda staiga, lokalizacija priklauso nuo to,
  kuri nugaros smegenų dalis pažeista, išsivysto į paralyžių
• Jautrumas prisilietimui (net ir švelnus prisilietimas gali būti skausmingas)
• Sustingęs kaklas ir nugara
• Apsunkintas ryjimas.

DIAGNOSTIKA

• Juosmeninė
  punkcija (likvoras skaidrus, spaudimas, teigiama Pandžio reakcija,
  citozė 10 –300 /m L (limfocitzė), truputį baltymų (ląstelinė baltyminė
  disociacija).  Po 1-2 savaičių citozė, baltymų (baltyminė ląstelinė
  disociacija), leukopenija.
• Specifiniai tyrimai: virusologinis
  išmatų pasėlis audinių kultūroje, citopatinio efekto nustatymui.
  Didžiausia tikimybė išskirti virusą – kai išmatų pavyzdžiai tyrimams
  paimami 2 kartus su 1-2 dienų pertrauka per pirmąsias 14 dienų nuo ligos
  pradžios.
  Antikūnių titras: tiriant porinius serumus virusų neutralizavimo būdu.

GYDYMAS

Specifinio
gydymo nėra. Priešvirusiniai preparatai poliomielito viruso neveikia.
Gydymas tik simptominis: sušvelninami simptomai, greitinamas sveikimas,
vengiama komplikacijų. Skiriami antibiotikai norint išvengti bakterinės
infekcijos, analgetikai skausmo slopinimui, įvairūs fiziniai pratimai ir
visavertė mityba.

PROFILAKTIKA

Pagrindinė
poliomielito kontrolės priemonė – skiepai. Skiepijamos dviejų tipų
poliomielito vakcinos: gyva, per burną skiepijama OPV vakcina (Sabino
vakcina) ir užmušta, injekcijomis skiepijama IPV vakcina (Salko
vakcina). Abiejų vakcinų sudėtyje yra pirmo, antro ir trečio tipo
poliomielito virusų.