Priešinės liaukos vėžys

APIBRĖŽIMAS

Priešinės
liaukos vėžys yra nekontroliuojamas adenokarcinomos ląstelių augimas
priešinėje liaukoje. Priešinėje liaukoje atsiradęs vėžys gali pasklisti į
kaimyninius limfmazgius, kartais į kaulus, šlapimo pūslę, storąją žarną
ir kitus organus.

EPIDEMIOLOGIJA

Priešinės
liaukos vėžys – tai dažniausia Lietuvos vyrų onkologinė liga. Kasmet
sergamumas ja padidėja apie 10-15 procentų. Nuo 2003-ųjų priešinės
liaukos vėžys tapo pagrindine Lietuvos vyrų onkologine liga. Prostatos
vėžiu paprastai serga vyresni nei 60 metų vyrai (90 proc. pacientų).
Pastaraisiais metais sergančiųjų šia liga amžius „jaunėja“ – ji vis
dažniau nustatoma jaunesniems nei 55 metų vyrams. Anksti diagnozuojant
ligą ir efektyviai gydant, apie 70-80 proc. pacientų išgyvena 10 ir
daugiau metų.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ilgalaikiais
stebėjimais paremtos analizės pateikė daugiau žinių apie priešinės
liaukos vėžio natūralų vystymasi ir ligos eigą. Dabar žinoma, kad nuo
pirmųjų vėžinių ląstelių atsiradimo priešinėje liaukoje iki to momento,
kai liga išplinta už organo ribų gali praeiti daugiau nei 10 metų, o iki
paciento mirties gali praeiti dar keletas metų.

Ligos atsiradimo priežastys nėra aiškios. Tačiau, apibendrinus tyrimų rezultatus, skiriami keli rizikos faktoriai:

• paveldimumas;
• mitybos įpročiai – riebus maistas didina tikimybę susirgti;
• dirbantieji pramonėje ir susiduriantieji su metaliniu kadmiu turi didesnę tikimybę susirgti priešinės liaukos vėžiu.

Navikas
gali progresuoti vietiškai, peraugdamas prostatos kapsulę, sėklines
pūsleles ir šlapimo pūslės kaklelį, arba limfiniais takais, išplisdamas į
klubinius limfmazgius. PLV daugiausiai metastazuoja į kaulinę sistemą.
Osteoblastinės metastazės dažniausiai aptinkamos dubens kauluose,
šlaunikaulių proksimalinėse dalyse, stuburo slanksteliuose,
šonkauliuose. Visceralinės metastazės galimos plaučiuose, kepenyse,
antinksčiuose.

KLINIKA

Ankstyvas priešinės
liaukos vėžys nesukelia jokių simptomų. Ankstyvos stadijos naviką
turintis vyras dažniausiai nejaučia jokių rimtesnių sveikatos sutrikimų
susijusių su šlapimo organų sistema ir įgydytojus nesikreipia. Todėl
vienintelis būdas išvengti pavėluotos priešinės liaukos vėžio diagnozės
yra ankstyvos diagnostikos programa taikoma vyrams, kurie patenka į
didžiausią riziką sirgti ankstyvos stadijos liga turinčiųjų amžiaus
grupę. Vėliau atsiradę simptomai gali būti:

• dažnas šlapinimasis, ypač naktį;
• apsunkintas šlapinimasis;
• skausmas ar deginimas šlapinantis;
• skausminga ejakuliacija;
• kraujas šlapime;
• skausmas apatinėje nugaros dalyje.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas,
apžiūrėjęs pacientą, paskiria kraujo ir šlapimo laboratorinius tyrimus.
Taip pat gali būti atliktas ultragarsinis (echoskopinis) tyrimas,
intraveninė pielografija, cistoskopija. Jei įtariamas vėžys, daroma
biopsija, kuri patvirtina galutinę diagnozę. Prostatos tyrimas pirštu,
ultragarsinis ar branduolio magnetinio rezonaso tyrimas yra nepakankamai
specifiški ankstyvai diagnostikai ar brangūs tyrimai. Šiuos tyrimus
rekomenduojama naudoti ligos išplitimo patikslinimui.

Atlikęs tyrimus, gydytojas įvertina ligos stadiją:

           
I stadija (A) – navikas nematomas apžiūrint ir pastebėtas tik
chirurginės operacijos, kuri buvo daroma šlapinimosi sunkumams
pašalinti, metu. I stadijos navikai gali augti vienoje ar keliose
priešinės liaukos vietose, bet nėra pasklidę už jos ribų.

           
II stadija (B) – navikas apčiuopiamas apžiūrint ir nustatomas kraujo
tyrimuose; nėra požymių, kad būtų pasklidęs už priešinės liaukos ribų.

            III stadija – navikas peraugęs priešinės liaukos ribas;

            IV stadija – vėžio ląstelės pasklidusios į limfmazgius ir kitas kūno vietas.

GYDYMAS

Daugeliui
vyrų priešinės liaukos vėžys auga lėtai ir, diagnozuotas ankstyvoje
stadijoje, nereikalauja gydymo. Gydytojas tik nuolatos  atidžiai stebi
tokius pacientus ir ima gydyti atsiradus naujiems simptomams. Dažniausi
gydymo metodai – chirurgija, radioterapija ir hormonų terapija.

PROFILAKTIKA

Programos tikslas
– pagerinti ankstyvųjų priešinės liaukos vėžio stadijų diagnostiką,
taikyti radikalius priešinės liaukos vėžio gydymo metodus, siekiant
pailginti sergančiųjų išgyvenamumo trukmę bei sumažinti pacientų
neįgalumą ir mirtingumą dėl šios ligos.

Programos priemonėse numatyta:

                     
– informavimo apie ankstyvąją priešinės liaukos vėžio diagnostiką ir
prostatos specifinio antigeno (toliau – PSA) nustatymo paslauga;

                      – urologo konsultacijos ir priešinės liaukos biopsijos paslauga.

Informavimo apie priešinės liaukos vėžio ankstyvąją diagnostiką ir PSA nustatymo paslauga teikiama vyrams nuo 50 iki 75 metų ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu.