PRIEŠLAIKINIS PLACENTOS ATSISKYRIMAS

APIBRĖŽIMAS

Priešlaikinis placentos atsiskyrimas – tai normaliai
prisitvirtinusios placentos atsidalijimas nuo gimdos sienos dar negimus
vaisiui. Gali atsiskirti dalis placentos arba visa placenta.

EPIDEMIOLOGIJA

Priešlaikinis placentos atsiskyrimas pasitaiko 0,5-1,8 proc.
nėščiųjų. Priešlaikinė placentos atšoka dažnesnė nėštumo laikotarpiu, rečiau
pasitaiko gimdymo metu.

LIGOS PRIEŽASTYS IR
EIGA

Ligos atsiradimo priežastys išlieka neaiškios,  tačiau ją gali paskatinti:

-ankstyvas placentos atsiskyrimas ankstesnių nėštumų metu;

-lėtinė ir nėštumo sukelta hipertenzija, preeklampsija,
eklampsija;

-ligos, skatinančios kraujagyslių trapumą, laidumą ir
pažeidimą;

-įgimta trombofilija;

-gimdos anomalijos, miomos, uždegiminiai pokyčiai gimdoje ir
placentoje;

-daug gimdymų ar abortų;

-vyresnis nėščiosios amžius

-žalingi įpročiai- rūkymas ir narkotikai;

-vaisiaus dangalų uždegimas-chorioamnionitas;

-staigus vaisiaus vandenų nutekėjimas.

Tiesioginė gimdos atšokos priežastis gali būti pilvo trauma.

Placenta atsiskirti gali nuo centro arba nuo krašto. Kai
placenta atsiskiria nuo krašto būna kraujavimas į išorę pro makštį, o kai
placenta atsiskiria nuo centro, išorinio kraujavimo nebūna, tačiau pasireiškia
vidinio kraujavimo ir šoko reiškiniai.

KLINIKA

Placentos atsiskyrimas sukelia tokius simptomus:

-kraujavimas pro makštį (dažniausiai), kuomet kraujuojama
vidutiniškai, tamsiai raudonu krauju, arba vidinis kraujavimas (krenta arterinis kraujospūdis, čiuopiamas silpnas,
siūlinis, bet labai dažnas pulsas, oda ir gleivinės išbąla, išpila šaltas
prakaitas, apima didelis bendras silpnumas, trūksta oro, svaigsta galva, tamsu
akyse, ūžia ausyse).

– Bendras silpnumas, sąmonės sutrikimas, galvos svaigimas,
šaltkrėtis.

-Pilvo skausmas, kuris gali būti staigus ir stiprus nuo
pradžių arba palaipsniui stiprėjantis. Skauda visą pilvą, gali pykinti ar net
sukelti vėmimą.

-Gimda skausminga, kieta, įsitempusi.

-Jaučiami dažni gimdos susitraukimai.

– Nebejaučiami vaisiaus judesiai.
Jeigu atšoka trečdalis placentos ploto, išryškėja vaisiaus deguonies badas
(hipoksija). Atšokus daugiau kaip vienam trečdaliui placentos, vaisius žūsta
nuo absoliutaus deguonies stygiaus (anoksijos).
 

DIAGNOSTIKA

Diagnostika remiasi nėščiosios nusiskundimais, klinika,
nėščiosios ištyrimu. Svarbiausias parodymas tiksliai nustatant ligą yra tai,
jog ūmios mažakraujystės dėl nukraujavimo ir šoko požymiai neatitinka nežymaus,
negausaus išorinio kraujavimo iš lytinių organų. Būtina atlikti ultragarsinį
tyrimą- nors jis nėra jautrus diagnozuojant placentos atšoką, tačiau padeda
atskirti nuo kitos ligos sukeliančios kraujavima, t.y. placentos pirmeigos.
 

GYDYMAS

Gydymas priklauso nuo placentos atšokos laipsnio, moters ir
vaisiaus būklės, nėštumo laiko ir atsiradusių komplikacijų. Jei vaisius
nesubrendęs, vaisiaus ir motinos būklė stabili, gimdos tonusas normalus, tuomet
moters ir vaisiaus būklė stebima, skiriamas apsauginis režimas, ramybė,
vaistai, mažinantys gimdos tonusą ir atpalaiduojantys gimdą. Kitais atvejais
reikalinga skubi cezario pjūvio operacija. 
Jeigu operacijos metu aptinkama, kad gimdos sienos persisunkusios
krauju, pašalinama ir gimda. Jeigu placenta atsiskyrė gimdymo metu dar
neužgimus vaisiui, gimdymą stengiamasi kuo greičiau užbaigti (dažniausiai
atliekant skubią Cezario pjūvio operaciją).

PROFILAKTIKA

Svarbu vengti būklių, kurios gali paskatinti priešlaikinį
placentos atsikyrimą.