RAUDONUKĖ

APIBRĖŽIMAS

Raudonukė –
tai virusinė liga, pasireiškianti trumpalaikiu karščiavimu, padidėjusiais
pakaušio, užausiniais, kaklo limfmazgiais, odos bėrimu ar įgimtais defektais
kūdikiui, gimusiam iš ankstyvais nėštumo mėnesiais infekuotos motinos. Vaikams
raudonukė – visiškai nesunki liga: visi klinikiniai simptomai lengvi, liga
greitai praeina, komplikacijos itin retos. Didžiausią problemą raudonukė
sukelia nėščioms moterims: raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu
(sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus), todėl
raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.

EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai
serga 2-7m. vaikai, persirgus šia liga susidaro ilgalaikis imunitetas. Dažniau
raudonuke sergama žiemą ir pavasarį. Pasitaiko grupinių susirgimų. Lietuvoje
sergamumas raudonuke labai sumažėjo dėl taikomos specifinės profilaktikos-
skiepų.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Raudonukę
sukelia virusas, priklausantis Togaviridae
šeimai. Šio viruso genetinė medžiaga užkoduota viengrandėje linijinėje RNR.
Virusas pasižymi teratogeniniu poveikiu-sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją,
gemalo raidos sutrikimus. Infekciją platina raudonuke sergantis žmogus.
Svarbiausias plitimo būdas- oro lašelinis(čiaudint, kosint, kalbant). Nėščioji
gali perduoti virusą vaisiui.

Užsikrėtus
raudonuke oro lašeliniu būdu, virusas patenka į kvėpavimo takų gleivinę,
limfmazgius, ten dauginasi ir sukelia uždegiminius pokyčius. Vėliau virusai
patenka į kraują ir išnešiojami po visą organizmą- atsiranda odos bėrimas. Jei
raudonukės virusas į embriono ar vaisiaus organizmą patenka per motinos
kraujotaką pirmą- trečią nėštumo mėnesį, tuomet gresiasavaiminis persileidimas.
Kartais vaisius nežūva, tačiau pasekmių (organų pažeidimų, apsigimimų)
neišvengia.

KLINIKA

Inkubacinis raudonukės
periodas trunka nuo 14 iki 21 dienos (kartais iki 24 dienų). Vaikai ar
suaugusieji ja perserga nesunkiai: 2–3 dienas karščiuoja, jiems skauda galvą,
pasireiškia lengvas konjunktyvitas (akių gleivinės uždegimas), nedidelė sloga,
sausas kosulys, gomurio gleivinės uždegimas.Sergant raudonuke dažnai padidėja
pakaušio limfmazgiai. Odoje atsiranda bėrimas – smulkios rausvos
nesusiliejančios dėmelės.Bėrimas laikosi 2-3d. ir išnyksta be pėdsakų. Gali skaudėti
ir parausti sąnariai.

Labai pavojinga
ši liga nėščiajai: jei užsikrečiamapirmą- trečia nėštumo mėnesį, tuomet įvyksta
savaiminis persileidimasarba vaisius žūna. Jei vaisius
nežūva ir auga toliau- jis gimsta su įgimtu raudonukės sindromu. Kuo ankstesniu
nėštumo metu susergama, tuo apsigimimai esti sunkesni. Įgimtam raudonukės
sindromui būdinga: regos sutrikimo požymiai, kurtumas, širdies ydos. Taip pat
pažeidžiamos smegenys, kaulinis audinys, kepenys, plaučiai, pasireiškia
anemija. Todėl nustačius, kad nėščioji serga ūmia raudonukės infekcija, neretai
rekomenduojama nutraukti nėštumą.

DIAGNOSTIKA

Gydytojas ligą
diagnozuoja išsiaiškinęs buvusi kontaktą su sergančiu asmeniu, apžiūrėjęs
ligonį. Kartais nustatomas antikūnų prieš raudonukės virusą buvimas kraujyje, galima
virusą išskirti iš nosiaryklės sekreto, kraujo, likvoro, šlapimo.

GYDYMAS

Specifinio
raudonukės gydymo nėra.Vaikai, sergantys raudonuke, gydomi tik simptomiškai,
t.y. jei reikia, duodami vaistai nuo temperatūros, jei yra akių junginės
uždegimas- skiriama lašų į akis, jei yra bakterinės infekcijos pavojus-
skiriama antibiotikų. Rekomenduojama gulėti lovoje, gerti daug skysčių, vartoti
vitaminų, dažnai vėdinti ligonio kambarį, valyti dulkes, plauti grindis.

PROFILAKTIKA

Patikimiausia
raudonukės profilaktikos priemonė – raudonukės vakcinos skiepijimas. Vakcinos
veiklioji medžiaga – gyvi susilpninti, specialiai parinkti ir stabilizuoti
raudonukės virusai. Skiepijama kombinuota MMR vakcina, kurios sudėtyje yra
tymų, kiaulytės (parotito) ir raudonukės virusų. Vakcina skiepijama antraisiais
gyvenimo metais, jos antroji dozė – ikimokyklinio amžiaus vaikams. Kaip ir
kitomis gyvų mikroorganizmų vakcinomis, raudonukės vakcina negalima skiepyti
asmenų su sutrikusia imuninės sistemos funkcija.

Moterims,
kurios planuoja turėti vaikų, reikėtų pasitikrinti, ar yra susidaręs imunitetas
raudonukei. Jis nustatomas, atlikus kraujo tyrimą. Jei imuniteto nėra ar jis
nepakankamas, reikėtų pasiskiepyti (nėštumo metu neskiepijama).Taip pat reikia
vengti kontakto su sergančiuoju.