Regos nervo uždegimas

APIBRĖŽIMAS

Vienas
iš ūmių akių sunegalavimų – neuritas – Neuritis nervi optici, t.y.
regos nervo uždegimas. Ši liga labai klastinga. Laiku kreipiantis į
medikus, neuritas regėjimo gali nepažeisti. Delsiant neišvengiama
įvairių komplikacijų ir jų skaudžių pasekmių. Pagal lokalizaciją regos
nervo uždegimai skirstomi į regos nervo disko uždegimą ir užakinės
(retrobulbarinės) regos nervo dalies uždegimą.

EPIDEMIOLOGIJA

Neuritu
dažniausiai serga jaunesnio amžiaus žmonės (18-45 m.). Kodėl šia liga
serga jauni žmonės, kol kas nėra nustatyta. Priežasčių daug. Vienos iš
jų – pašėlęs gyvenimo tempas, nevisavertė mityba, imuniteto
susilpnėjimas.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Regos nervo uždegimo priežastims nustatyti ligonį reikia visapusiškai ištirti.

Regos
nervas (lot. nervus opticus) – tai baltoji smegenų medžiaga, kuri
jungia tinklainę su smegenimis. Tinklainės ganglijinių ląstelių
skaidulos sudaro regos nervą. Regos nervas perduoda nervinius impulsus į
smegenis. Toje vietoje, kur regos nervas išeina iš tinklainės (regos
nervo diske), nėra stiebelių ir kūgelių, todėl ši vieta vadinama akląja
dėme.

Neuritą gali sukelti:

• Centrinės nervų sistemos
  ligos: meningitas, išsėtinė sklerozė (ypač dažna užakinio regos nervo
  uždegimo priežastis), optikochiazmalinis arachnoiditas, smegenų
  abscesas.
• Infekcinės ligos: šiltinė, difterija, skarlatina, maliarija, sifilis, tuberkuliozė, gripas.
• Vieti­niai uždegiminiai židiniai: dantų, tonzilių, veido priedinių daubų uždegimai.
• Vidaus organų ir kraujo ligos: nefritas, cukrinis diabetas, podagra, anemijos leukemijos.
• Akies obuolio ir orbitos patologija: kiauriniai sužeidimai, retinitai ir uveitai, orbitos flegmonos. 

Regos
nervo disko uždegimas, neuritis papillae nervi optici s. papillitis.
Dažniausiai uždegimas apima vieną akį. Žmogus staiga ir kur kas blogiau
pradeda matyti (kartais praktiškai apanka). Sutrinka spalvų jutimas,
akiplotyje randama centrinė skotoma, jis koncentriškai susiaurėja.

Užakimo
regos nervo uždegimas, neuritis retrobulbaris. Gali būti ūmus ir
lėtinis, vienpusis ir abipusis. Ūmus retrobulbarinis neuritas prasideda
staigiu žymiu regėjimo pablogėjimu. Akiplotyje randama centrinė arba
paracentrinė skotoma, akis skiria ne visas spalvas. Būdingas skausmas
orbitoje, ypač vartant akį ar spaudžiant akies obuolį gilyn.

KLINIKA

Neuritas
turi konkrečius simptomus. Vienas iš simptomų – regėjimo silpnėjimas.
Regėjimas gali nusilpti staiga, per kelias valandas, o gali silpti
pamažu (per kelias dienas ar savaites). Regėjimo silpnėjimo skalė labai
plati – nuo nedidelio pablogėjimo iki šviesos jutimo likučio. Neuritas
dažniausiai apima vieną akį. Pasitaiko atvejų, kai liga pasireiškia
abiejose akyse.

Kitas neurito simptomas – spalvų jutimo
sutrikimas. Sutrinka žalios, raudonos, mėlynos spalvos pažinimas.
Kartais žmogus gali skirti spalvas, tačiau sveika ir sergančia akimi
mato skirtingus atspalvius. Kitas simptomas – skausmas paspaudus akį
arba ją judinant. Tai ypač būdinga užakinio nervo uždegimui. Kaip dar
vienas iš neurito simptomų išskirtinas akipločio susiaurėjimas. Žmogus
mato tik prieš savo nosį arba tik tiesiai, nematydamas šoninio vaizdo.
Vaizde gali atsirasti dėmių.

Jei gydymas padeda, regėjimas gali
visiškai atsistatyti. Jeigu ne, formuojasi dalinė ar visiška regos nervo
disko atrofija. Galimi recidyvai.

DIAGNOSTIKA

Regos
nervo disko uždegimas – oftalmoskopuojant: regos nervo diskas
hipererniškas, jo ribos neryškios, tinklainė aplink diską paburkusi,
kraujagyslės  išsiplėtusios. Ant disko ir tinklainėje gali atsirasti
kraujosruvų. Diskas prominuoja 1,0—2,0D (0,3—0,6 mm) į stiklakūnį. 

Regos
nervo disko iškilumo lygį galima nustatyti pagal refrakcijos skirtumą
iški­lumos viršūnėje ir šalia jos. 3,0 D refrakcija atitinka maždaug 1
mm lygio skirtumą. 

Reikia skirti nuo regos nervo disko paburkimo,
jo druzų ir pseu-doneurito, kurie regėjimo ilgą laiką (kartais visai)
nepažeidžia.

Užakimo regos nervo uždegimas – oftalmoskopuojant
dažniausiai nerandama jokių pakitimų. Kartais regos nervo diskas kiek
paraudęs, jo ribos neryškios. Po kelių savaičių, prasidėjus atrofijai,
pablykšta temporalinė regos nervo disko pusė.

Reikia skirti nuo regos nervo atrofijos, kurią sukelia navikas, spaud­žiantis regos kryžmę.

GYDYMAS

Gydant
neuritą oftalmologas konsultuojasi su kitų sričių specialistais:
neuropatologais, stomatologais, loristais. Dažnai užakinį nervo uždegimą
sukelia išsėtinė sklerozė. Žmogus net gali neįtarti, kad serga šia
liga. Sergant išsėtine skleroze, užakinis nervo uždegimas kartojasi.
Nustačius diagnozę, skiriamas gydymas vaistais: antibiotikais,
priešuždegiminiais vaistais, B grupės vitaminais, kortikosteroidais.
Išėjus iš ligoninės, pacientas dar kurį laiką gydosi ambulatoriškai. Jį
stebi vietos okulistas. Neuritas gydomas tik vaistais. Sergant šia liga
chirurginių operacijų neprireikia. Laiku išgydytas neuritas pasekmių
akyje nepalieka. Pavėlavus – išsivysto dalinė akies nervo atrofija, o
jos pasekmė – dalinė regėjimo netektis. Paprasčiau kalbant, pavėlavęs
kreiptis į gydytojus, žmogus niekad nematys tiek, kiek matė iki
susirgimo.

PROFILAKTIKA

Nėra.