Reumatoidinis artritas

APIBRĖŽIMAS

Reumatoidinis
artritas (RA) yra nenustatytos etiologijos lėtinė sisteminė liga, kuri
pasireiškia sinovinių sąnarių destrukciniu progresuojančiu uždegimu. Be
to, liga gali pažeisti periartikulinius audinius, akis, vidaus organus.

EPIDEMIOLOGIJA

Reumatoidiniu
artritu serga apie 1 proc. gyventojų, moterys kelis kartus dažniau negu
vyrai. Liga gali prasidėti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau dažniausiai
suserga 35–45 metų žmonės. Per 10m. 50% žmonių tampa neįgaliais, iš jų
pusė būna prikaustyti prie lovos arba vežimėlio.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ligos priežastis nėra aiški, pastebėti tik ją provokuojantys veiksniai genetinį polinkį turintiems asmenims:

• virusinė infekcija (Epstein-Barr, Herpes virusai);
• bakterinė infekcija;
• gimdymas.

Įvairiems
veiksniams „užvedus“ patologinį procesą, organizme ima gamintis
antikūnai, kuriems susijungus su antigenais, susidaro vadinamieji
imuniniai kompleksai. Šie nusėda įvairiuose audiniuose ir sukelia
uždegimą. Dėl nežinomų priežasčių organizmo imuninė sistema neatpažįsta
savo ląstelių, reaguoja į jas kaip į svetimas, pažeidžia jas. Prasideda
lėtinis, pats save palaikantis uždegimas. Pirmiausia pažeidžiama sąnarį
gaubianti ir sąnarių skystį gaminanti tepalinė plėvė, vėliau – kremzlės,
sausgyslės, kaulai, kiti organai.

Reumatoidinio artrito aktyvumo laipsniai:

1 – sąnariai nežymiai patinę, mažai skausmingi; rytinis sustingimas, kuris trunka iki 1 valandos; ENG <30 mm/val.

2 –  ryškūs artrito simptomai; rytinis sustingimas trunka kelias valandas; gali būti vaskulitas, visceritas;

ENG 30–40 mm/val.

3
–  gydymui atsparus artritas, nuolatinis sąnarių skausmas; rytinis
sustingimas trunka iki pietų; sisteminis ligos pobūdis; ENG 50–60
mm/val.

Klinikinė remisija –  sąnariai neskausmingi, nesutinę;
rytinis sustingimas < 15 min.; nėra bendrojo silpnumo, karščiavimo;
ENG normalus.

Stadijos:

I – Osteoporozė, galimi cistiniai pakitimai

II – Siaurėja sąnario tarpas, pavienės uzūros, kaulų sąnarinių galų erozijos

III – Siauras sąnario tarpas, dauginės uzūros, deformuotas sąnario paviršius, sąnario panirimas

IV – Tas pats kaip III stadijos ir sąnario fibrozinė arba kaulinė ankilozė.

KLINIKA

Ligos
pradžia esti įvairi. Artritui būdingas skausmas, sustingimas
dažniausiai (70 proc.) prasideda lėtai, keleto sąnarių uždegimu, 20
proc. – poūmiai ir tik 10 proc. pacientų ligos pradžia esti ūminė ir
apima daugelį sąnarių, greitai progresuoja. Kartais galima išskirti
prodrominį laikotarpį, kai pasireiškia ir po truputį ilgėja rytinis
sustingimas, maudžia sąnarius, sunku suspausti kumštį, daugėja C
reaktyviojo baltymo kraujyje. Iš pradžių dažniausiai pasireiškia
delnakaulių–pirštakaulių, pirštų proksimalinių, riešų ir
padikaulių–pirštakaulių smulkiųjų sąnarių bei kelių sąnarių simetrinis
uždegimas. Net 40 proc. ligonių gali susirgti pavojingu kaklo
slankstelių (ypač C1–C2) artritu.

Stambieji alkūnių, pečių, čiurnų
ir kiti sąnariai pažeidžiami rečiau ir vėliau. Ypač retai pažeidžiami
klubų sąnariai, nepažeidžiami nykščio pagrindo, kryžmeniniai-klubo
sąnariai, stuburo torakalinė ir lumbalinė dalys.

DIAGNOSTIKA

Tik
pasireiškus ligai, tikslios diagnozės nustatyti nelengva. Per pirmąsias
ligos savaites svarbu diagnozuoti artritą, t.y. atskirti jį nuo dažniau
pasitaikančių periartikulinių minkštųjų audinių susirgimų ir nuo
sąnarių degeneracinių ligų paūmėjimo. Būtina išsiaiškinti, ar nustatytas
artritas nėra kokios nors kitos ligos (endokrininės, maligninės,
sisteminės jungiamojo audinio ir t.t.) padarinys.

Artrito diagnozė
patikslinama įvertinus ligos pradžią ir eigą, vietinius ir bendruosius
simptomus, sąnarių pažeidimo požymius. Reumatoidinis artritas įtariamas
remiantis ilgai trunkančiu rytiniu sustingimu, simetrišku būdingos
lokalizacijos periferinių sąnarių pažeidimu.

GYDYMAS

Taikomas kompleksinis reumatoidinio artrito gydymas.
Nemedikamentinis:

• kineziterapija (mankšta, plaukiojimas);
• tinkama mityba (svarbu su maistu gauti daug polinesočiųjų riebalų rūgščių, atsisakyti mėsos, gyvulinės kilmės riebalų).
• Medikamentinis:
• nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – nimesulidas milteliais, diklofenakas kapsulėmis;
• kortikosteroidai (geriami – prednizolonas, metilprednizolonas,
  deksametazonas; sunkesniais atvejais steroidai leidžiami į sąnarį);
• „bazinės terapijos“ vaistai (sulfasalazinas, citostatikai, priešmaliariniai);
• biologinės terapijos vaistai.

Pirmosios dvi vaistų grupės slopina uždegimą, o trečioji būtina proceso sustabdymui.

PROFILAKTIKA

Nėra.