RIEŠO KANALO
SINDROMAS

APIBRĖŽIMAS

Riešo
kanalo sindromas – tai simptomų visuma, kurie atsiranda nervą ir sausgysles
užspaudus anatomiškai siauroje vietoje – riešo kanale.

EPIDEMIOLOGIJA

Riešo
kanalo sindromu dažniausiai serga fizinį darbą dirbantys asmenys. Moterys serga
6 kartus dažniau nei vyrai – tai lemia hormonų svyravimai moters organizme.
Riešo kanalo sindromas paprastai išsivysto dominuojančioje rankoje, nes jai
tenka didesnė apkrova. Didesnė rizika susirgti yra sergantiems cukriniu diabetu
ar kitomis medžiagų apykaitos ligomis, nes jų nervai, paveikti ligos, yra
jautresni suspaudimui.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Riešo
kanalą sudaro kaulinės sienos ir raiščiai. Kanalas – rigidiškas, jo išplėsti
negalima, todėl pratimai ir kt. veiksmai nėra efektyvūs pasireiškus riešo
kanalo  sindromui. Kanale praeina 10
struktūrų: devynios sausgyslės, atsakingos už pirštų lenkimą ir viena nervas,
vadinamas viduriniu nervu.

Riešo
kanalo sindromas pasireiškia, kuomet kanalas tampa per siauras ir dėl to pradedamos
spausti jame esančios struktūros. Kanalo susiaurėjimą gali sukelti:

1.     
Sausgyslių
patalogija, kuri išprovokuoja kanalo turinio padidėjimą – -sausgyslių
uždegimas, hormoninės priežastys, augliai, traumos, spaudžiantis gipsas.

2.     
Traumos
ar reumatiodinio artrito sukeltas kanalo apimties sumažėjimas.

KLINIKA

Riešo kanalo
sindromas sukelia jutimo sutrikimus. Ligoniai jaučia rankos tirpimą, kuris gali
užeiti ir praeiti. Kartais užėjęs tirpimas nebepraeina. Tirpimas sustiprėja,
kuomet ranka yra statinėje pozicijoje, pvz. laikant knygą ar vairuojant
automobilį. Taip pat gali būti padidėjęs rankos jautrumas ar, atvirkščiai,
išnykęs jutimas.

Ligoniai
skundžiasi skausmais, kurie ypač sustiprėja naktį, nes tuomet ranka ilgiausiai
išbūna statinėje pozicijoje. Skausmas paprastai būna deginančio pobūdžio. Ryte
ranka būna sustingus, nejudri, patinusi. Pamasažavus ir pamankštinus, rankos
būklė pagerėja. Sergantys riešo kanalo sindromu pastebi, kad nebesugeba
susisegti sagų ar įverti siūlo į adatą – sutrinka smulkių daiktų paėmimas. Dėl
jėgos silpnėjimo ir judesių ribotumo, gali tapti sudėtinga sugniaužti kumštį.

DIAGNOSTIKA

Liga
diagnozuojama remiantis klinika, nes apžiūrint ranka paprastai nebūna pakitusi
ir tik retai gydytojas gali pastebėti rankos raumenų atrofiją. Siekiant
patvirtinti diagnozę atliekami provokaciniai testai – tam tikri veiksmai ir
specifinės padėtys sustiprina ar sukelia dalį simptomų ir tuomet testas
laikomas teigiamu.

GYDYMAS

Jeigu liga ūmi
(taip atsitinka dėl staigaus krūvio pasikeitimo), gydoma lokaliomis
priešuždegiminėmis priemonėmis – priešuždegiminiais vaistais (nesteroidiniai
priešuždegiminiai vaistai, kotikosteroidai).

Kai pacientas
serga jau ilgą laiką, konservatyvus gydymas retai būna efektyvus -tuomet
pasirenkamas operacinis gydymas. Operacijos, kuri vadinama retikulotomija, esmė
yra atpalaiduoti spaudimą kanale. Delne daromas apie 3 cm pjvis, perpjaunamas
raištis. Po operacijos apie vieną mėnesį patariama vengti darbų įtempiant ir
lenkiant riešą.

PROFILAKTIKA

Norėdami
sumažinti rankos apkrovą, imkitės šių priemonių:

1.     
Sumažinkite
ranka atliekamų veiksmų jėgą: klavišus spauskite švelniau, rašykite neįtempdami
rankos raumenų, pasirinkite kokybiškus rašiklius.

2.     
Atlikdami
darbą, reikalaujantį rankos įtempimo, nepamirškite daryti pertraukas arba
pakaitomis atlikite skirtingo pobūdžio veiksmus.

3.     
Dažnas
didelę laiko dalį praleidžia prie kompiuterio, todėl svarbu spausdinant
taisyklingai laikyti rankas – darbo metu riešas neturi būti įtemptas.

4.     
Venkite
atlikti darbus, kuomet rankos šąla – dėvėkite pirštines, dirbkite esant
normaliai darbo aplikos temperatūrai.