Riešo tunelinis sindromas

APIBRĖŽIMAS

Riešo
kanalo (karpalinis) sindromas yra būklė, kurią sukelia pagrindinio
riešo nervo (nervus medianus) spaudimas, pasireiškiantis skausmu.
Karpalinis tunelis yra siauras plyšys, kuriuo praeina delno raumenų
sausgyslės, kraujagyslės ir vidurinis nervas. Šio tunelio susiaurėjimas,
atsirandantis dėl dažnai pasikartojančių monotoniškų riešo judesių,
lemia viduriniojo nervo spaudimą, o vėliau ir uždegimą.

EPIDEMIOLOGIJA

Riešo tunelinis sindromas
dažniau pasireiškia po sunkesnių fizinių darbų. Šia liga dažniau serga
vidutinio amžiaus moterys. Moterys serga 3 kartus dažniau nei vyrai.
Dažniau riešo kanalo sindromas pasitaiko sergantiems tam tikromis
skydliaukės ligomis, cukriniu diabetu, reumatoidiniu artritu,
nutukusiems, nėščiosioms. Monotoniškas darbas reikalaujantis, stiprių
rankos ir riešo judesių , manoma, taip pat padidina riešo kanalo
sindromo riziką.
 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Dėl
padidėjusio spaudimo riešo kanale sumažėja nervo laidumas ir kraujo
apytaka. Mikroskopiniai riešo kanalo audinio tyrimai parodė
besivystančius degeneracinius pakitimus: fibrocitų ir jungiamojo audinio
suplonėjimą sausgyslių dangaluose bei aplink nervą.

Šiuo sindromu
susergama tada, kai perkraunami delno raumenys ir pertempiamos
sausgyslės, netinkamai laikant per didelius instrumentus.

Gana
daug būklių gali lemti spaudimo padidėjimą riešo kanale ir spausti
nervą, sukelti riešo kanalo sindromą. Nervus medianus yra mišrus nervas.
Tai reiškia, kad jis atsakingas ir už jutimus, ir už motoriką. Nervas
perduoda jutiminę informaciją iš nykščio, rodomojo, vidurinio ir pusės
bevardžio pirštų. Šiuo nervu nerviniai impulsai pasiekia dalį plaštakos
raumenų ir taip užtikrina jų darbą.
Spaudimas didėja, kai mažėja
erdvės riešo kanale. Riešo kanalo erdvę sumažinti gali įvairūs dalykai,
pradedant kaulo atauga, baigiant sausgyslių dangalo (sinovijos)
pabrinkimu. Neretai tiksli riešo kanalo sindromo priežastis lieka
neaiški, tačiau įvairūs faktoriai gali būti atsakingi už jo atsiradimą.

Rūkoriams
riešo kanalo sindromo simptomai gali būti sunkesni ir lėčiau atsistato
nei nerūkantiems pacientams. Kaip jau minėta, vienas iš rizikos veiksnių
riešo kanalo sindromui atsirasti yra moteriška lytis. Riešo kanalo
sindromo riziką didina ir paveldimi veiksniai. Rizika didėja, jei
artimiems giminaičiams yra buvęs riešo kanalo sindromas. Paveldima gali
būti riešo kanalo forma, predisponuojanti sindromo atsiradimą.

KLINIKA

Susirgus
karpaliniu sindromu atsiranda delno sustingimas, sumažėja nykščio bei
rodomojo piršto judrumas ir raumenų jėga. Ligonius vargina
dominuojančios (dešiniarankiams – dešinės, kairiarankiams – kairės)
rankos, riešo nemalonūs pojūčiai, dilgčiojimas, plintantis į ranką (ypač
naktimis), patinimo jausmas rankoje nesant aiškiai matomų uždegimo
požymių, rankos silpnumas rytais. Kai užspaudžiamas vidurinysis rankos
nervas (lot., n. medianus), pojūčiai aštrėja, nes žalojamos
nervą maitinančios kraujagyslės, instrumentai krinta iš rankų, dėl
sumažėjusio sensorinio pirštų jutimo.

Sergant šia liga dažnai
pirmasis simptomas būna deginantis skausmas naktį. Vėlyvose stadijose
gali atsirasti nykščio raumenų atrofija ar/ir paralyžius

DIAGNOSTIKA

Diagnozuojama pagal klinikinius simptomus, atliekant fizinius testus (Phalen, Tindel) taip pat elektrodiagnostinius tyrimus.

GYDYMAS

Diskomfortą
gali sumažinti dažnesnių pertraukų darymas, ledo pridėjimas. Nemažai
daliai pacientų efektą duoda ir nechirurginės gydymo priemonės:

• riešo įtvaras. Dažniausiai naudojamas nakties metu. Jei po 4-6 savaičių
  efekto negaunama, tolesnis įtvaro naudojimas netikslingas;
• nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Jie efektyvus tuomet, kai
  riešo kanalui predisponuoja kokia nors uždegiminė būklė (pvz.
  reumatoidinis artritas);
• kortikosteroidai. Gydytojas gali į
  riešo kanalą suleisti kortikosteroidų. Pastarieji sumažina uždegimą,
  nervus medianus spaudimą ir skausmą.

Nechirurginės gydymo
priemonės efektyvesnės kai nervo pažeidimas nėra ženkliai išreikštas.
Kai nutirpimas, nejautrumas ar skausmas persistuoja, pasirenkamas
chirurginis gydymas. Chirurginio gydymo tikslas – sumažinti spaudimą
nervui. Chirurgas padaro mažą pjūvelį delninėje riešo pusėje ir
perpjauna raištį, dengiantį riešo kanalą. Kanale padaugėja vietos ir
sumažėja spaudimas. Dalis pacientų po operacijos palengvėjimą pajunta iš
karto. Kiti kurį laiką dar gali justi nutirpimą, skausmą, sustingimą ar
silpnumą. Taip yra dėl didesnio ilgą laiką trukusio nervo suspaudimo.
Lengvus darbus dirbti galima praėjus 3-4 savaitėms po operacijos, o
sunkius – po 6 savaičių.

PROFILAKTIKA

Nėra.