Sėklidžių vėžys

APIBRĖŽIMAS

Sėklidžių
vėžys yra piktybinis auglys, kuris dažniausiai atsiranda sėklidėje.
Kitose vietose jis gali prasidėti rečiau (pvz., krūtinėje, pilve).
Negydomas sėklidžių vėžys limfa ir krauju plinta į limfmazgius,
plaučius, kepenis, smegenis bei kitus organus. Kai šie organai
pažeidžiami, pacientas miršta.

EPIDEMIOLOGIJA

Sėklidės
vėžys nustatomas 1-2 iš 100 000 vyrų. Lietuvoje kasmet nustatoma apie
30-40 naujų sėklidės vėžio atvejų. Nors tai vienas iš retesnių
susirgimų, tačiau paskutinių stebėjimų duomenimis, Lietuvoje juo suserga
vis daugiau jaunų vyrų.

Riziką susirgti sėklidžių vėžiu didina
endokrininiai susirgimai (hormonų disbalansas), kuriuos gali sąlygoti
genetiniai veiksniai ir mitybos ypatumai. Persirgtos infekcinės bei
venerinės ligos taip pat didina sėklidžių vėžio riziką.

Dažniausiai suserga 20-45 metų amžiaus vyrai, tačiau gali susirgti ir jaunesnio bei vyresnio amžiaus asmenys.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kaip ir daugelio onkologinių ligų, sėklidžių vėžio susirgimo priežastys nėra tiksliai žinomos.

Sėklidės vėžio rizikos veiksniai:

• Amžius. Dažniau serga 20-45 metų amžiaus vyrai
• Vyrai, kurių artimieji sirgo sėklidžių vėžiu, turi didesnę riziką susirgti šia liga
• Vyrai, kurie sirgo vienos sėklidės vėžiu, turi didesnę riziką susirgti kitos sėklidės vėžiu
• Vyrai, kuriems yra sėklidžių nusileidimo sutrikimai (kriptorchizmas) serga dažniau
• Nenormalus sėklidės išsivystymas (pvz., sergant Kleinfelter‘io sindromu).

0 stadija – piktybiniai pokyčiai yra tik pačiose sėklinių kanalėlių epitelio ląstelėse

I stadija dar skirstoma:
I A stadija – vėžys apima tik sėklidę arba sėklidę ir sėklidės
prielipą, naviko invazijos į sėklinį lataką, sėklidės kraujagysles bei
limfagysles nėra. Vėžys gali būti pažeidęs vidinį sėklidės dangalą
(balzganąjį). Liga neišplitusi į limfmazgius ar kitus organus. Vėžio
žymenys kraujyje yra normalūs.
I B stadija – sėklidės navikas gali
būti pažeidęs ir išorinį sėklidės dangalą (tunica vaginalis), sėklidės
kraujagyles, limfagysles, išplitęs į sėklinį lataką arba ir į mašnelę.
Tačiau vėžys nėra išplitęs į sritinius limfmazgius bei kitus organus.
Vėžio žymenų reikšmės normalios.
I S stadija – limfmazgiuose ir kituose organuose ligos metastazių nėra. Vėžio žymenų reikšmės padidėjusios.

II stadija – dar skirstoma:
II A stadija– sėklidės vėžys pažeidęs sritinius užpilvio limfmazgius,
pažeistų limfmazgių diametras ne didesnis kaip 2 cm; jei buvo atliktas
chirurginis limfmazgių pašalinimas, pažeistų limfmazgių aptikta ne
daugiau kaip penki.
II B stadija – sėklidės vėžys pažeidęs
sritinius užpilvio limfmazgius, iš kurių mažiausiai 1 limfmazgio
didžiausias matmuo viršija 2 cm, bet nė vieno pažeisto limfmazgio
didžiausias matmuo neviršija 5 cm. Duomenų apie kitų sričių, išskyrus
užpilvio, limfmazgių pažeidimą nėra.
II C stadija – sėklidės vėžys
pažeidęs sritinius limfmazgius, iš kurių mažiausiai 1 limfmazgio
didžiausias matmuo viršija 5 cm. Vėžio žymenų reikšmės arba normalios,
arba nežymiai padidėjusios. Duomenų apie kitų sričių, išskyrus užpilvio,
limfmazgių pažeidimą nėra.

III stadija dar skirstoma:

III A stadija – sėklidės vėžys išplitęs į tolimų sričių limfmazgius arba
į plaučius. Vėžio žymenų kraujyje reikšmės arba normalios, arba
nežymiai padidėjusios.
III B stadija – sėklidės vėžys išplitęs į
sritinius limfmazgius ir/arba į plaučius, bet į jokius kitus vidaus
organus. Vėžio žymenų kraujyje reikšmės nuolat žymiai padidėjusios.
III C stadija apima vieną ar abu variantus:

– vėžio žymenų reikšmės žymiai padidėjusios, vėžys išplitęs mažiausiai į vieną nesritinį limfmazgį ar plaučius

– sėklidės vėžys išplitęs ir į kitus negu plaučiai organus (kepenis, smegenis).

Ligos atkrytis (recidyvas) – ligos atsinaujinimas jau po atlikto gydymo.

KLINIKA

Būtina
nedelsiant kreiptis į gydytoją apčiuopus mazgelį sėklidėje ar
padidėjusią, patinusią sėklidę, susikaupus skysčiui, pajutus sunkumą,
maudimą ar kitą neįprastą pojūtį kapšelyje. Tik dešimčiai procentų vyrų,
kuriems buvo nustatytas sėklidės vėžys, mazgelis sėklidėje buvo
skausmingas.

Kiti simptomai gali būti susiję su sėklidės vėžiu, bet galimi ir dėl visai kitų priežasčių:

•apatinės pilvo dalies ar kirkšnies srities maudimas ar bukas skausmas,
•nugaros maudimas ar skausmas,
•krūtų ar krūtų spenelių padidėjimas (kai kurie sėklidžių navikai produkuoja moteriškus hormonus),
•skausmas krūtinėje, padažnėjęs kvėpavimas, atsikosėjimas kraujingais skrepliais – ligai išplitus (metastazės plaučiuose).

DIAGNOSTIKA

Pirmiausia
gydytojas išklausys Jūsų nusiskundimus, apžiūrės sėklides, kitus
organus, paskirs tyrimus. Neretai gydytojas, apžiūrėjęs sėklides,
apytikriai gali įvertinti, ar pakitimai panašūs į būdingus sėklidžių
vėžiui. Siekiant pakitimus įvertinti tiksliau atliekamas sėklidžių
tyrimas ultragarsu. Šis tyrimas leidžia tiksliau įvertinti, ar mazgas
sėklidėje arba sėklidės padidėjimas yra dėl vėžio ar dėl kitos
priežasties.

Tačiau vienintelis būdas iki galo ištirti ir
patvirtinti vėžio diagnozę yra chirurginė operacija. Operacijos metu
chirurgas paima nedidelį gabalėlį pakitusios sėklidės audinio, kurį
patologas skubiai ištiria mikroskopu.

Kiti tyrimai:

• Vėžio žymenys
• Rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas (ieškant metastazių)
• Kraujo tyrimas
• Šlapimo tyrimas
• Echoskopija
• Izotopinis tyrimas
• Intraveninės urogramos
• Kompiuterinė tomografija (KT)
• Magnetinio rezonanso tyrimas

GYDYMAS

Yra
3 pagrindinės sėklidės vėžio gydymo rūšys – chirurginis gydymas,
chemoterapija, radioterapija. Sėklidės vėžio atveju būtina pašalinti
sėklidę. Vėliau gali tekti gydyti radioaktyviais spinduliais ar taikyti
polichemoterapiją.

Sėklidžių vėžio prognozė beveik visada yra
gera. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą dažnai užtenka vien
chirurginio sėklidės pašalinimo, išgyja visi sergantys.

PROFILAKTIKA

Pakitimus
sėklidėse galite aptikti patys, nuolat atlikdami savo sėklidžių
savityrą. Geriausia savityrą atlikti iškart po vonios ar dušo, kai
kapšelis nuo šilumos atsipalaidavęs, tuomet lengviausia pajusti
sėklidės. Sveikos sėklidės konsistencija standi, paviršius slidus,
lygus.