Skrandžio opa arba peptinė opa

APIBRĖŽIMAS

Peptinė
opa – tai ribotas gastrointestinalinės gleivinės defektas, susijęs su
acidopepsinių jėgų ir ląstelės apsauginių (citoprotekcinių) faktorių
disbalansu. Tai yra pažeidimas ar išopėjimas, esantis apatinės stemplės,
skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinėje. Tokie pažeidimai skatina
gleivinio audinio žalojimą skrandžio sultimis ar autovirškinimu.
Peptinės opos gali būti ūminės ar lėtinės, paviršinės ar gilios.
Paviršiniai išopėjimai yra vadinami erozijomis, nes jos erozuoja
gleivinę, nepenetruodamos į raumeninį sluoksnį. Tikrosios opos praeina
pro raumeninį sluoksnį, pažeidžia kraujagysles, sąlygodamos kraujavimą
ar perforuoja sienelę.

EPIDEMIOLOGIJA

Peptinės opaligės rizikos faktoriai yra: H. pylori infekcija,
rūkymas, gausus nesteroidinių prišuždegiminių vaistų vartojimas,
alkoholis. Tokios lėtinės ligos kaip: emfirema, reumatoidinis artritas,
cirozė yra susiejusios su opaligės išsivystymu. Psichologinis stresas
gali būti opaligės rizikos faktorius, nors gyvenimo stresų ir opaligės
tyrinėjimai yra negalutiniai. Asmenys veikiami daugelio stresų,
nuovargio ir depresijos opaligę gali išsigydyti psichiatro pagalba.

Skrandžio opos atsiranda vyrams ir moterims vienodai dažnai, dažniausiai 55-65 metų amžiuje.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Svarbus
vaidmuo skrandžio opų atsiradimui tenka pusiausvyros tarp apsauginių
veiksnių (gleivinės rezistentiškumas, gleivinės barjeras, regeneracijos
aktyvumas, gera kraujotaka gleivinėje, fziologinis druskos rūgšties
slopinimas) ir agresyvių veiksnių (druskos rūgšties ir pepsino ir
gastrino hiperprodukcija, gleivinės traumatizacija, gastroduodeninė
dismotorika (rūgštaus turinio patekimas į dvilikapirštę žarną).
Skrandžio opos dažniausiai atsiranda antralinėje skrandžio dalyje
gretimai su druskos rūgštį sekretuojančia skrandžio kūno gleivine. Dažni
stresai per snegenų žievę dirgina klajoklį nervą, ko pasekoje didėja
druskos rūgšties išsiskyrimas. Daugiau nei 80 proc atvejų nustatomaa Helicobacter pylori infekcija. Nustatyta, kad H. pylori išlaisvina
toksinus ir fermentus, kurie sąlygoja uždegimą ir išopėjimą ir ji
siejama su gleivinės epitelinių ląstelių žūtimi, aukštais gastrino bei
pepsinogeno lygiais. Pirminis defektas yra sutrikimas, kuris susijęs su
gleivinės barjero pralaidumu vandenilio jonams. Skrandžio sekrecija gali
būti normali ar mažesnė nei normali. Lėtinis gastritas yra dažnai
susijęs su skrandžio opų atsiradimu ir gali sąlygoti opos formavimąsi,
ribodamas gleivinės sugebėjimą sekretuoti apsauginį gleivių sluoksnį.
Sumažėjusi gleivinės prostaglandinų sintezė gali būti viena iš
sumažėjusios gleivių sekrecijos priežasčių.

Kiti veiksniai, susiję
su skrandžio opos atsiradimu, yra tulžies refleksas iš dvylikapirštės
žarnos ir ulcerogeninių vaistų (aspirinas, indometacinas) vartojimas.
Tulžies refluksas yra susijęs su pylorinio rauko tonuso sumažėjimu.
Pylorinis raukas gali neatsakyti į stimuliaciją, kurią normoje lydi
didėjantis tonusas. Didėjanti tulžies druskų koncentracija suardo
skrandžio gleivinę ir ląstelinę struktūrą. Tai mažina elektrinį
potencialą palei skrandžio gleivinės membraną. Pažeidimas sukelia
gleivinės barjero pralaidumą vandenilio jonams. Gali susidaryti
ypatingas ratas, nes pažeista gleivinė išskiria histaminą, kuris
stimuliuoja rūgšties ir pepsinogeno gamybą, kapiliarų pralaidumą.
Pažeista gleivinė gali tapti edemiška netekti plazmos baltymų. Smulkių
kraujagyslių pažeidimai gali sąlygoti kraujavimą.

Stresinės opos –
tai yra ūminė pepsinės opos forma, kuri yra susijusi su nuovargiu,
sistemine trauma ar nervų pažeidimu. Dažniausiai išopėjimai pasiskirsto
ribose tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Sumažėjusi gleivinės
kraujotaka yra svarbus veiksnys šių opų susiformavime. Stresinės opos
gali būti klasifikuojamos į išemines opas ir Kušingo opas.

KLINIKA

Skrandžio
opų klinika yra panaši į dvylikapirštės žarnos opaligės. Skirtumas tas,
kad skausmas skrandžio opos metu gali būti tuoj po valgio. Be to,
skrandžio opos linkusios labiau chronizuotis nei pasireikšti paūmėjimų
ir remisijų periodais. Skrandžio opas dažniau gali sąlygoti anoreksiją,
vėmimą, svorio netekimą nei dvylikapirštės žarnos opos.

Opas lydi
lėtinės intermituojantis skausmas epigastrio srityje, skausmas prasideda
po 30 minučių iki 2 val. po valgio, kuomet skrandis yra tuščias.
Skausmą sąlygoja sensoneuralinė rūgšties stimuliacija bei raumenų
spazmas, ar abu faktoriai kartu. Skausmas greitai praeina po maisto ar
antracidinių vaistų pavartojimo, sukurdamas šį junginį: “skausmas –
maistas – palengvėjimas”. Kai kuriems asmenims gali nebūti jokių
simptomų – pirmuoju pasireiškimu gali būti hemoragija ar perforacija.

Pirminis
stresinių opų klinikinis požymis yra kraujavimas. Kitų simptomų gali ir
nebūti. Profilaktiškai vartojant antacidinius vaistus, H₂
receptorių blokatorius ir slopinant klajoklio nervo stimuliaciją gali
būti gaunamas geras efektas. Stresinės opos retai tampa lėtinėmis.

DIAGNOSTIKA

• Endoskopija su biopsijomis: histologija + urvo ir kūno bioptatų tyrimas Helicobacter pylori nustatyti.
• Rentgenas: skrandžio ir žarnų pasažas dvigubo kontrastavimo būdu, pacientams, netoleruojantiems endoskopijos.

• Specialioji diagnostika:

• H.pylori nustatymas:
• Endoskopinė biopsinė medžiaga (greitasis ureazės testas, histologija, pasėlis)
• Serodiagnostika: anti H. pylori IgG, IgA, IgM nustatomi ELISA. Po
  sėkmingos eradikacinės terapijos pradinis Ak titras sumažėja per 6 mėn.
  50%.
• Zollinger – Ellison’o sindromo paneigimas.
• Pirminio hiperparatiroidizmo paneigimas (serume padidėjęs kalcio ir parathormono kiekis).

GYDYMAS

Liga
dažniausiai gydoma vaistais, kuriuos, atlikus tyrimus, skiria
gydytojas. Taip pat labai svarbus ir mitybos režimas. Jeigu, ištyrus
skrandžio audinio mėginį arba iš kraujo tyrimų, nustatoma, kad skrandyje
yra bakterijų, gydoma antibiotikais. Šis gydymas veiksmingas – opa
užgyja ir paprastai nebeatsinaujina. Jeigu antibiotikų nevartojama,
užgydytos bakterijų sukeltos opos dažniausiai po poros metų vėl
atsinaujina. Sunkiais atvejais, kai vaistai nepadeda, opos kraujuoja
arba skrandis ar dvylikapirštė žarna prakiūra, ligonis operuojamas.

PROFILAKTIKA

Gyvenimo
būdo reguliavimas, stresų šalinimas, dieta: lengvas įvairus maistas be
netoleruojamų patiekalų, valgyti dažnai ir po nedaug, nevalgyti vėlai
vakare. Negerti koncentruotų alkoholinių gėrimų, nerūkyti, nutraukti
ulcerogeninių medikamentų vartojimą.