Storosios gaubtinės žarnos vėžys

APIBRĖŽIMAS

Gaubtinės
žarnos vėžys arba kaip jis kartais vadinamas kolorektaliniu vėžiu arba
storosios žarnos vėžiu apibrėžia ligą, kuriai yra būdinga tai, kad
vėžinių ląstelių augimas pasireiškia per tiesiąją žarną, gaubtinę žarną.
Tai trečia, labiausiai paplitusi vėžio forma ir yra trečia pagal
eiliškumą pagrindinė mirties priežastis vakarų pasaulyje.

EPIDEMIOLOGIJA

Storosios
žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje.
Kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis
skaičius kasmet didėja. Storosios žarnos vėžys dažniausiai pasireiškia
vyresniems nei 50 metų asmenims.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Yra keletas rizikos veiksnių, kad bus padidinti asmenų tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu:

• Maistas, kurį sudaro daug riebalų, skatina šios ligos vystymąsi.
  Tyrimai parodė, kad maistas, kuriame yra daug riebalų, mažai ląstelienos
  ir pernelyg didelės porcijos raudonosios mėsos gali sukelti šios ligos
  vystymąsi. Riebalai nepaskirsto žarnyne kancerogeninių cheminių
  medžiagų. Todėl rekomenduojama, kad žmogus valgytų daržovių ir maisto
  produktų, kuriuose yra daug skaidulų. Tai būtų pagalba organizmui
  atsikratyti kancerogeninių produktų.
• Gaubtinės žarnos polipai
  vaidina didelį vaidmenį ligos apraiškai. Šie polipai pasireiškia kaip
  vertės sumažėjimo rezultatas gleivinėje. Tai veda prie mažųjų gerybinių
  auglių augimo ir plėtros. Nors šią minutę jie yra teigiami, jie turi
  galimybę tapti vėžiniais per tam tikrą laiką. Todėl svarbu, kad šiuos
  polipus gydytojas sumažintų, kol jie netampa vėžinėmis išaugomis.
• Gali būti genetiškai linkusių į šią ligą. Jeigu asmens šeimos
  istorijoje yra ligos atvejų, tada jo tikimybė yra didesnė ir galimai
  „paveldima“ liga. Amžiaus liga atėjo per šeimos narius ir padidina ligų
  tikimybę.
• Jei asmuo kada nors turėjo kitas vėžio rūšis, ypač
  reprodukcinės sistemos, įskaitant krūties, kiaušidžių, ir gimdos vėžį,
  susirgti bus didesnė tikimybė.
• Anksti diagnozuota liga pagerina
  paciento prognozes. Jei jis nėra nustatyta ankstyvajame laikotarpyje, ji
  gali pereiti į kitus organus ir sukelti galimą mirtį. Dažniausios
  žarnyno navikų komplikacijos – kraujavimas (dėl to pamažu ar staigiai
  vystosi anemija) ir žarnyno nepraeinamumas. Sergant žarnyno vėžiu,
  vėžinės ląstelės metastazuoja į kitus organus, dažniausiai į kepenis,
  plaučius, limfmazgius.

KLINIKA

Pagrindiniai simptomai:

• Pilvo pūtimas
• Bendras silpnumas
• Dažnas tuštinimasis
• Kūno masės mažėjimas
• Bendras nuovargis
• Vidurių užkietėjimas
• Tuštinimasis su krauju
• Stiprus, raižantis pilvo skausmas.

Storosios
žarnos polipai dažnai jokių simptomų nesukelia ir nustatomi
atsitiktinai, retkarčiais būna kraujavimas, dažnesnis tuštinimasis, jei
polipai dideli – atsiranda žarnų nepraeinamumo požymiai (stiprus,
raižantis pilvo skausmas, gurgėjimas, pūtimas, dujų susilaikymas).
Storosios žarnos vėžiui būdingas tuštinimasis su krauju, įprastinio
tuštinimosi pobūdžio pasikeitimas (atsiranda vidurių užkietėjimas ar
padažnintas tuštinimasis), kartais – pilvo skausmas, vėlesnėse stadijose
gali atsirasti žarnų nepraeinamumo požymiai, mažėja svoris, atsiranda
bendras silpnumas, nuovargis, kartais – karščiavimas.

DIAGNOSTIKA

Per
pastaruosius 10 metų buvo pasiektos didelės gydymo galimybės
pacientams, kuriems diagnozuotas gaubtinės žarnos vėžys. Kadangi vėžys
prasideda nuo mažo auglio, kai jis yra nustatytas labai anksti jis gali
būti pašalintas per kolonoskopiją. Jei vėžinis auglys išaugęs pernelyg
didelis, kad būtų galima pašalinti per kolonoskopiją, gydymas vyksta
daug sudėtingiau.

Pirmiausiai gydytojas atliks digitalinį
rektalinį tyrimą. Šio tyrimo metu gydytojas pirštas per išeinamąją angą
apžiūrės Jūsų tiesiąją žarną, siekdamas apčiuopti galimus pakitimus
žarnos gleivinėje. Taip pat šio tyrimo metu gydytojas gali apčiuopti
prostatą (vyrams), bei įvertinti jos pakitimus. Šis tyrimas kiek
nemalonus, tačiau neskausmingas. Taip pat gydytojas gali rekomenduoti
atlikti slapto kraujo nustatymo išmatose tyrimą (Hemocult testą).

Storiosios
žarnos vėžiui diagnozuoti taip pat gali būti atliktas
rentgenokontrastinis storosios žarnos tyrimas. Vėžio išplitimui
gydytojas gali rekomenduoti atlikti vidaus organų echoskopiją, krūtinės
ląstos rentgenogramą, prireikus ir kitus tyrimus.

GYDYMAS

Rūkymas,
alkoholio perteklius, netinkama mityba yra laikoma svarbiausiu šios
ligos rizikos veiksniu. Yra keletas įvairių testų šios ligos aptikimui.
Skaitmeninis rektalinis tyrimas, išmatų tyrimas, kraujo tyrimas,
endoskopija ir kai kurie kiti. Pagrindinis kolorektalinio vėžio gydymo
būdas – chirurgija. Operacijos tikslas – pašalinti visą naviką, jei tai
įmanoma. Operacinis gydymas gali būti derinamas su spinduline terapija
ir chemoterapija. Šiandien yra alternatyvių gydymo būdų (pvz.ozono
terapija – deguonies tiekimas yra vykdomas veikiant organizmo ozono
sluoksniu arba vandenilio peroksidu. Šios terapijos pagrindinė hipotezė
yra tai, kad liga, sukelianti vėžio ląsteles negali klestėti dėl aukštos
deguonies koncentracijos).

PROFILAKTIKA

Svarbu
tinkama mityba, todėl reiktų valgyti mažiau riebų maistą, daug
daržovių, vaisių, maistinių skaidulų, vartoti vitaminus C, E, A, seleną
(antioksidantus).