TOKSOKAROZĖ

APIBRĖŽIMAS

Toksokarozė
(dar kitaip vadinama “toksokariaze”) yra zoonozė, kurią sukelia apvaliųjų
kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvalioji šunų kirmėlė) ir rečiau Toxocara
cati arba Toxocara mystax (apvalioji kačių kirmėlė) lervos. Šiam susirgimui
būdinga sunki, ilgai trunkanti ir nuolat pasikartojanti eiga, pasireiškianti
įvairiais klinikiniais simptomais, kuriuos nulemia migruojančios įvairiuose
organuose ir audiniuose lervos.

EPIDEMIOLOGIJA

Toksokarozė
paplitusi visame pasaulyje, visuose žemynuose. Išsivysčiusiose šalyse pagal
helmintų sukeliamų infekcijų dažnį ši infekcija užima antrą vietą po
enterobiozės (spalinių sukeltos infekcijos).  Lietuvoje susirgimai toksokaroze oficialiai
pradėti registruoti 1992 metais. Daugiausiai susirgimų buvo užregistruota 1998
metais (virš 300 atvejų), o nuo 1999 metų sergamumo toksokaroze rodiklis yra
panašaus lygio. Kasmet Lietuvoje registruojamadaugiau kaip 100 žmonių,
sergančių toksokaroze. Tačiau oficialūs duomenys niekada neatspindi realausžmonių
sergamumo šia helmintoze. Sergantieji lengvomis ligos formomis dažnai nesikreipia
į gydymoįstaigas arba nustatoma netiksli diagnozė.

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Žmogui
toksokarozę sukelia geohelmintų Toxocara canis ir rečiau Toxocara cati arba
Toxocara mystax lervos. T.canis parazituoja šunų, vilkų, lapių plonajame
žarnyne.  Lervų patinai yra 5 – 10 cm, o
patelės 9 – 18 cm ilgio.  Patelės
mėsėdžių plonosiose žarnose išskiria kiaušinėlius. Patekę su išmatomis išorėn,
kiaušinėliai per 5 dienas subręsta, juose susiformuoja lervos. Tokie
kiaušinėliai jau yra invaziniai. Žmogus užsikrečia, jei nesilaiko higienos-
neplauna rankų, valgo neplautas uogas, daržoves.Vaikai užsikrečia taip pat
nuonešvarių rankų, žaisdami vejose, smėlio dėžėse, kur yra šunų ir kačių
išmatų. Žmogaus organizmas toksokarozės lervoms vystytis ir daugintis netinkamas,
bet jeigu lerva praryjama, iš kiaušinėlio išsiskyrusi lerva nežūna, tačiau
negali subręsti, todėl ieškodama palankesnės sau aplinkos migruoja po visą
organizmą ir gali sukelti grėsmę žmogaus gyvybei, pažeisdama tam tikrus jo
organus. Dažniausia migruojanti lerva atsiduria plaučiuose, audiniuose tarp
bronchų ar po oda, kartais atsiduria kepenyse, žarnyne, skydliaukėje, prie akių
ar kitur. Lervų migracija gali trukti mėnesiais. Jos išlieka gyvybingos daugelį
metų.

KLINIKA

Nuo užkrato
dozės, užsikrėtimo dažnumo, lervų lokalizacijos vietos, šeimininko imuninio
atsako, ligonio amžiaus priklauso toksokarozės klinikiniai simptomai ir ligos
baigtis. Dažniausiai yra besimptomė ligos forma. Simptomimnė toksokarozė
skiriama įvisceralinę(vidaus organų) ir akių toksokarozės formą. Visceralinei
formai (dažniau serga 1-4 metų vaikai) būdingas karščiavimas, nors temperatūra
dažniausiai būna neaukšta, atsiranda sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai
kosulio priepuoliai. Kartais vargina pilvo skausmai, pūtimas. Ligonius pykina,
jie vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų
gali pakliūti į akis- pasireiškia akių forma. Ji labiau būdinga vyresniems
vaikams. Dažniausiai pažeidžiama viena akis. Nebūna bendrų simptomų.

DIAGNOSTIKA

Žmonėms diagnozuoti
toksokarozę yra sunku, nes ligos simptomai yra labai panašūs į daugelio kitų
ligų simptomus. Toksokarozę reikėtų įtarti, jei kraujyje padidėja eozinofilų
(kraujo ląstelių) kiekis, ligonis kosti, karščiuoja, padidėja kepenys. Kadangi
toksokara lervos neturi pastovios lokalizacijos organizme, įtarus ligą
atliekami serologiniai tyrimai iš kraujo serumo imunofermentinės analizės
metodu. Tyrimas atliekamas pirmą ligos pradžioje ir po 2-3 savaičių. Diagnozės
patvirtinimui atliekama biopsija ir mikroskopuojant mėginius ieškoma lervų.

GYDYMAS

Skiriama antihelmintinių
vaistų- albendazolio mebendazolio ar dietilkarbamazapino. Gydymo kursas iki 7
dienų.Jei liga sunki, papildomai vartojami
gliukokortikoidai. Kartais taikomas chirurginis gydymas.

PROFILAKTIKA

Toksokarozės
lerva į žmogaus organizmą patenka tik 
praryta, todėl svarbiausia- asmens higiena Išvengti šio pavojaus galima
dažnai plaunantis rankasgrįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus
su šuniuku, kačiuku. Nevalgykite uogų (netgi surinktų miške), vaisių, daržovių,
kad ir užaugintų ekologiškame, švariame, nuosavame sode, prieš tai jų nenuplovę.Taip
pat nereikėtų valgyti maisto nukritusio ant žemės, jei jo neįmanoma nuplauti.Grįžę
iš lauko, nevaikščiokite po butą nešvariais batais, nusiaukite juos prie durų.Reikėtų
pasirūpinti, kad vaikai, žaisdami kieme ar smėlio dėžėje, nekištų nieko į
burną, o grįžę į kambarį nusiplautų rankas. Eidami pasivaikščioti su šunimi,
nepamirškite pasiimti maišelio savo augintinio išmatoms surinkti, kad nebūtų
teršiama aplinka.Rūpinkitės savo augintinio švara ir reguliariai jį gydykite
nuo kirmėlių.Neleiskite laižyti šunims veido, indų.