Toksoplazmozė

TOKSOPLAZMOZĖ

APIBRĖŽIMAS

Toksoplazmozė – žmogaus ir gyvūnų parazitinė liga,
kurią sukelia pirmuonis Toxoplasma gondii.

EPIDEMIOLOGIJA

Toksoplazmozė
yra aktuali problema, nes sukėlėjas yra plačiai paplitęs tarp gyvūnų, dažni
žmonių kontaktai su užsikrėtusiais gyvūnais bei jų mėsos produktais. Tai
sąlygoja didelį žmonių užsikrėtimą – parazitais užsikrėtę 50-60% populiacijos.
Tačiau suserga tik 1-10% užsikrėtusių, o tai sąlygoja imuninės sistemos būklė.
Pastaruoju metu pasaulyje žmonių su pažeista imunine sistema nuolat daugėja,
todėl šios ligos aktualumas taip pat didėja. Svarbi problema yra įgimta
toksoplazmozė su galimom sunkiom pasekmėm.

 

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Toxoplasma
gondii – viduląstelinis pirmuonis, priklausantis sporagyvių (Sporozoa) tipui,
Coccidea klasei. Parazitas paprastai randamas smegenyse, plaučiuose, blužnyje,
širdies ir skeleto raumenyse. Yra žinomos trys parazito vystymosi stadijos: tachizoitas
(arba endozoitas), bradizoitas (arba cistozoitas) ir oocista. Visos 3 stadijos
yra invazinės (t.y. galisukelti ligą). Toxoplazmų gyvybinio ciklo fazės :

1) Nelytinė fazė (šizogonija). Ji
stebima beveik visų žinduolių, taip pat ir žmonių bei paukščių tarpe.

2) Lytinė fazė (sporogonija).
Vyksta tik kačių žarnyne, šios fazės metu susidaro oocistos, kurios išsiskiria
su išmatomis. Oocistų gali susidaryti nuo 2 iki 20 milijonų per dieną.

Toxoplasma
gondii infekcijos šaltinis gali būti beveik visi žinduoliai ir paukščiai,
tačiau didžiausią pavojų kelia katės, nes jose subręsta ir išsiskiria oocistos.
Žmogus paprastai užsikrečia nuo naminių gyvūnų – šie dažniau serga latentine
forma. Lietuvoje stambių raguočių užsikrėtimas toxoplazmomis – 5-15%, o bendrai
pasaulyje iki 25-30%. Užsikrečiama valgant užkrėstų gyvulių žalią mėsą su
cistomis. Oocistomis galima užsikrėsti nuo neplautų rankų padirbėjus darže,
neplautų uogų, daržovių  (kur pateko
kačių išmatos). Taip pat nėščioji gali užkrėsti vaisių jei susirgo ūmia
toksoplazmoze nėštumo metu.

Suvalgius
cistomis užkrėstos mėsos ar prarijus oocistų ir veikiant virškinimo sultims
apvalkalas ištirpsta, atsipalaiduoja cistozoitai ar sporozoitai, kurie
skverbiasi į plonųjų žarnų sienelę ir ten dauginasi. Vėliau su limfa ir krauju
parazitai pasiekia  kepenis ir kitus organus
ir audinius,dauginasi jų ląstelėse, susidaronegyvų audinių židinukai. Šioje
fazėjeligonis gali susirgti miokarditu, pneumonija, encefalitu, peritonitu. Pradėjus
formuotis imuniniam atsakui, toxoplazmos esančios už ląstelės ribų žūsta, o
esančios ląstelės viduje nustoja daugintis ir virsta cistomis. Apie cistas kaupiasi
kalcio druskos – susidaro kalcifikatai.

Užsikrėtus
moteriai ankstyvoje nėštumo stadijoje iresant gausiai parazito invazijai,
silpnam moters imuniniam atsakui, susidaro sąlygos embrionui užsikrėsti –
įvyksta abortas. Jei vaisius nežūva, tuomet gimsta kūdikis su įgimta
toksoplazmoze.

 

KLINIKA

Įgimta
toksoplazmozė gali pasireikšti tokiomis stadijomis:

I. Ūmi
generalizuota stadija stebima tada, kai vaisius užsikrečia vėlyvame motinos
nėštumo periode, kartais – prieš pat gimimą. Liga prasideda ūmiai, tuoj po
gimimo ar pirmomis gyvenimo dienomis. Pasireiškia karščiavimu, bendra organizmointoksikacija.
Naujagymio oda būna blyški, su smulkiomis kraujosrūvomis, bėrimu. Stebimas
patinimas kojose ir apatinėje pilvo dalyje. Padidėja kepenys ir blužnis. Gali
pasireikšti miokarditas, pneumonijos, nefritas, gastroenterokolitas. Ši stadija
dažnai baigiasi mirtimi, daliai naujagymių -jei ligos eiga lengvesnė-ryškėja
centrinės nervų sistemos ir akių pažeidimai.

II. Aktyvus encefalitas
su traukuliniu sindromu (poūmė stadija)pasireiškia, jei vaisius užsikrečia tarp
antro ir trečio nėštumo trimestro. Generalizacijos stadiją vaisius praeina
įsčiose, ir jei nežūna, gimsta sirgdamas šia stadija. Vyrauja nervų sistemos
pažeidimo simptomai, o vidaus organų pažeidimų nėra, ar jie nežymūs. Dažnai
pakenkiamos ir akys. Pasireiškia nedidelis karščiavimas, neramumas, vangumas,
vėmimas. Gali būti parezės bei paralyžiai, tremoras, hiperkinezės, epilepsijos
priepuoliai. Palaipsniui vystosi hidrocefalija: didėja galvutės apimtis,
plečiasi momenėliai, išsiskiria siūlės. Pradėjus gydymą ši stadija pereina į
trečią stadiją.    

III. Liekamųjų
reiškinių stadija (lėtinė stadija) pasireiškia tiems naujagymiams, kurie
užsikrėtė ankstyvame nėštumo periode – jiems I ir II stadijos praėjo motinos įsčiose.
Kūdikis gimsta su negrįžtamais pakitimais CNS, akyse. Būdinga simptomų triada:
1.hidrocefalija, 2.chorioretinitas, 3.kalcinatai smegenyse.

Įgyta
toksoplazmoze sergama žymiai dažniau nei įgimta, bet klinika ir baigtis daug
lengvesni.Dažniaus serga suaugusieji. Pradžioje gali būti bendras silpnumas,
galvos ir raumenų skausmai, kartais – peršalimo reiškiniai. Vėliau
pasireiškiantys simptomai priklauso nuo vyraujančio pakenkimo – gali būti
pažeisti limfmazgiai (padidėja limfmazgiai, kepenys, blužnis, aukšta
temperatūra, šaltkrėtis), oda (pastebimas bėrimas, beria visą kūną, išskyrus
plaukuotą dalį, pėdas, delnus), smegenys (stiprus galvos skausmas, aukšta
temperatūra, pykinimas, vėmimas, haliucinacijos), širdis (greitas širdies
plakimas, dusulys, skausmas širdies plote), akys (pablogėja rega, ligonis gali
apakti).

 

DIAGNOSTIKA

Toksoplazmozė diagnozuojama
remiantis ligonio pasakojimuapie galimą užsikrėtimą, klinika ir laboratoriniais
tyrimais. Atliekamas parazitologinis tyrimas – punktuojami limfmazgiai,
raumenys, kiti organai, imamas kraujas ar smegenų skystis ir gaminami
preparatai, kurie vėliau stebimi mikroskopu. Naudojamos įvairios serologinės
reakcijos. Dabar dažniausiai naudojamas imunofermentinis metodas ( ELISA ),
kuriuo nustatomi specifiniai toksoplazmų imunoglobulinai ( IgG, IgM, ir kt. ).
Diagnozuoti padeda radiologiniai tyrimai. Kaukuolės   rentgenogramoje galima aptikti sukalkėjimų
(2 – 20 mm dydžio). Įtarus toksolazminį procesą visada būtina atlikti akių
dugno tyrimą-ligonių akių dugne aptinkama chorioretinito požymių.

 

GYDYMAS

Lengviausia
pagydyti ligonį sergantį ūmia ar poūme toksoplazmoze, kai parazitas yra
laisvas. Sunkiau – kai parazitas yra cistų pavidale. Gydant lėtinę
toksoplazmozę nesitikima išgydyti visai, o stengiamasi ją pervesti į latentinę
stadiją. Naudojamas preparatas Chloridinas (Pyrimetaminum). Tai plačiai žinomas
priešmaliarinis preparatas, tačiau gerai veikia toksoplazmas. Poveikis yra
stipresnis, kuomet chloridinas vartojamas kartu su sulfanilamidais. Nustatytas
sinergistinis pirimetamino ir sulfanilamidų poveikis. Neblogas efektas gydant
biseptoliu, kuris skiriamas kuomet ligonis netoleruoja pirimetamino su
sulfanilamidais. Taip pat skiriama specifinė terapija
pažeistiems organams.

 

TOKSOPLAZMOZĖ PROFILAKTIKA

Patariama :

o  neragauti, nevalgyti žalios
mėsos, kaitinti mėsą iki 65ºC;

o  plauti rankas  jei teko liesti termiškai neapdorotą mėsą, po
darbo sode, dirbti su pirštinėm;

o  neduoti žalios mėsos katei;

o  vengti kontakto su katėm,
nelaikyti katės kambaryje.

Ypatingai
šių patarimų turi laikytis nėščios moterys. Skiepų nuo toksoplazmozės nėra.