Trombocitopenija

TROMBOCITOPENIJA

APIBRĖŽIMAS

Trombocitopenija
yra tokia būklė, kuomet kraujotakoje cirkuliuoja nepekankamas kiekis
trombocitų. Normalus trombocitų kiekis 150 000 – 450 000 trombocitų mikrolitre
kraujo. Sunkaus kraujavimo rizika atsiranda, kai trombocitų kiekis tampa mažiau
kaip 10 000 – 20 000 trombocitų mikrolitre kraujo.

 

LIGOS PRIEŽASTYS
IR EIGA

Priežastys,
sukeliančios trombocitopeniją, yra skirstomos į 3 pargindines grupes:

1. Mažesnė
trombocitų gamyba kaulų čiulpuose;

2. Intravaskulinė
trombocitopenija – padidėjęs trombocitų ardimas kraujagyslėse

3. Ekstravaskulinė
trombocitopenija – padidėjęs trombocitų ardimasblužnyje ir kepenyse.

Mažesnė
trombocitų gamyba kaulų čiulpuose būna dėl: aplastinės anemijos, kaulų čiulpų
vėžio, kaulų čiulpų infekcijos, folatų, vitamino B12 trūkumo, toksinio vaistų
poveikio, kepenų cirozės (lėtinė liga, dukelianti kepenų randėjimą).
Intravaskulinę ir ekstravaskulinę trombocitopeniją sukelia: DIK (diseminuota
intravaskulinė koaguliacija), vaistų sukelta imuninė ir neimuninė
trombocitopenija, hipersplenizmas, idiopatinė trombocitopeninė purpura,
trombinė trombocitopeninė purpura.

 

KLINIKA

Lengvais
atvejais trombocitopenija gali nesukelti jokių simptomų. Vidutinio sunkumo
trombocitopenija sukelia kraujo krešėjimo sutrikimus. Šie pasireiškia
kraujavimu iš nosies ir dantenų, odoje atsiranda mėlynių, būdingu bėrimu –
petechijomis (tai mažos taškinės raudonos dėmės ant odos). Sunkiais atvejais
gali pasireikšti gyvybei pavojingas kraujavimas į smegenis ar kitus vidaus
organus. Jeigu atsiranda sunkus, nevaldomas kraujavimas, nepaiškinamos kilmės
kraujavimas ar nepaaiškinamos kilmės kraujosrūvos reikia nedelsiant kreiptis
pagalbos. Kraujavimo į smegenis požymis – stiprus galvos skausmas, vidinį
kraujavimą galima įtarti, kai atsiranda kraujo išmatose, šlapime.

 

DIAGNOSTIKA

Gydytojas
diagnozuoja trombocitopeniją remdamasis:

1. Apklausos
duomenimis (vartojami vaistai, infekcinės ligos, mityba, alkoholio vartojimas,
trombocitopenija šeimoje);

2. Fizinio
ištyrimo duomenimis (mėlynės, odos bėrimai, kepenų, blužnies apčiuopa,
karščiavimo požymiai);

3. Laboratoriniais
tyrimais (bendrame kraujo tyrime- sumažėjęs trombocitų kiekis; atliekamas
kraujo tepinėlis – įvertinti trombocitų išvaizdą; daroma kaulų čiulpų
aspiracija ir biopsija – įvertinti kaulų čiulpų būklę);

4. Kartais
atliekami tyrimai, vertinant kraujo krešėjimą (koagulograma);

5. Ultragarsiniu
tyrimu galima įvertinti blužnį.

 

GYDYMAS

Lengvo laipsnio
trombocitopenija paprastai nėra gydoma. Vidutinės trombocitopenijos gydymas
priklauso nuo ją sukėlusios priežasties. Kartais, kuomet trombocitopeniją
sukelia medikamentai, pakanka nutraukti jų vartojimą ir trombocitų kiekis tampa
normalus. Jei reikia skiriami vaistai, kurie padidina trombocitų skaičių
kraujyje:

1.  Gliukokortikosteroidai
(prednizolonas)- slopina trombocitų ardymą;

2.  Imunoglobulinai
– padidina trombocitų gamybą;

3.  Romiplostin
ir kiti vaistai, kurie taip pat padidina trombocitų
produkciją.

Sunki
trombocitopenija, kuomet medikamentinis gydymas nėra efektyvus, gydoma:

1.  Kraujo
perpylimais, jei ligonis neteko didelio jo kiekio;

2.  Trombocitų
masės perpylimais;

3. 
Splenektomija
(blužnies pašalinimas chirurginiu būdu), kai trombocitai per daug intensyviai
ardomi blužnyje.

 

PROFILAKTIKA

1.  Venkite
alkoholio vartojimo, nes jis lėtina trombocitų gamybą;

2.  Venkite kontakto su toksinėmis
cheminėmis medžiagomis (pesticidais, arsenu, benzenu);

3.  Atsakingai vartokite vaistus, kurie gali
sumažinti trombocitų kiekį (aspirinas, ibuprofenas);

4.  Skiepykitės
nuo infekcinių ligų, kurios gali lemti trombocitopenijos atsiradimą.