Trumparegystė (miopija)

APIBRĖŽIMAS

Trumparegystė
(miopija) – tai akių refrakcijos (gebėjimo laužti šviesos spindulius)
yda, kai žmogus blogai mato tolimus daiktus, nes jų vaizdas susidaro
prieš tinklainę. Trumparegių žmonių arba akies obuolys būna per daug
pailgas, arba pernelyg iškilusi ragena, dėl ko į akį patenkantys
spinduliai susitinka nepasiekę tinklainės.

EPIDEMIOLOGIJA

Pasaulyje
pagal apskaičiavimus, yra nuo 800 mln iki 2,3 mlrd trumparegių.
Paplitimas atskiruose regionuose priklauso nuo amžiaus, šalies, lyties,
rasės, užsiėmimo, aplinkos ir kitų veiksnių. Daug studijų parodė, kad
trumparegystės paplitimas sutampa su aukštesniu intelektu, tačiau
aptiktas tik koreliacinis ryšys.

2006-2009 m. moksliniai tyrimai rodo, kad vaikams, kurie būna lauke ne mažiau kaip 2-3 val. per dieną šviesiu paros metu, trumparegystė atsiranda rečiau, nepriklausomai nuo skaitymo, darbo prie kompiuterio ir televizoriaus žiūrėjimo.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Trumparegystės
etiologijoje svarbiausias vaidmuo tenka genetiniams faktoriams.
Trumparegių tėvų vaikai dažnai būna trum­paregiai. Trumparegystė, kaip
ir kitos refrakcijos formos, paveldima tiek dominantiniu, tiek
recesyviniu būdu. Tačiau trumparegystės formavi­muisi turi įtakos ir
nepalankūs išoriniai faktoriai, pavyzdžiui, pirminis akomodacijos
silpnumas, padidėjęs odenos tamprumas. Dabar oftalmo­logijoje nėra
vieningos nuomonės, kodėl atsiranda trumparegystė.

Įgimta
trumparegystė, myopia congenita, pasitaiko gana retai. Daž­niausiai ji
atsiranda mokykliniame amžiuje ilgėjant akies ašiai. Tokia
trum­paregystė vadinama mokykline, arba ašine, trumparegyste, myopia
axialis. Trumparegės akies ašies ilgis svyruoja nuo 27 iki 36 mm.
Dažniau­siai akys nustoja augti sulaukus 5—7 metų. Trumparegystės atveju
jos ir toliau auga, ypač stipriai — organizmo brendimo laikotarpiu.

Pagal
savo eigą ašinė trumparegystė gali būti stabili, stacionarinė ar lėtai
progresuojanti, myopia stationaris, ir greitai progresuojan­ti, myopia
progressiva, s. gravis.

Vaikui augant, lėtai progresuojanti
trumparegystė padidėja mažiau kaip 1,0 D per metus. Dažniausiai ji
nustoja progresuoti visiškai subren­dus, t. y. sulaukus 18—20 metų.
Tokios ir stacionarinės trumparegystės komplikaciją beveik nebūna,
pablogėjus regėjimui, jį galima koreguoti akiniais.

Greitai
progresuojanti trumparegystė padidėja daugiau negu 1,0 D per metus ir
gali pasiekti net 30,0—40,0 D. Dažniausiai ir ji nustoja progre­suoti,
bet pakitimai akyse labai žymūs, todėl ir su akiniais žmogus mato
blogai. Progresuojanti miopija visada rimta liga ir viena svarbiausių
re­gėjimo invalidumo priežasčių.

Skiriama trijų laipsnių miopija: silpna (iki 3,0 D), vidutinė (iki 6,0 D) ir didelė, myopia alta, — daugiau kaip 6,0 D.

KLINIKA

Trumparegis
mato ryškų daikto vaizdą tik žiūrėdamas į jį iš arti, todėl jo akys
greit pavargsta. Po įtempto regimojo darbo jam skauda apie antakių
lankus, judant akies obuoliui, akyse mirga smulkūs pilkšvi taškeliai
(skraidančios musytės). Žmogus blogai mato daiktus iš toli, vaikai
skundžiasi, kad nemato, kas parašyta ant lentos. Kadangi regimas vaizdas
neryškus, dažnai trumparegiai į tolį žiūri prisimerkę, taip daiktas
paryškėja. Dėl akies obuolio išorėje esančių raumenų nusilpimo,
vaikystėje gali prasidėti žvairumas. Trumparegės akys su didele
refrakcijos yda didelės, vyzdys platus. Atsiranda pakitimai akies dugne.
Dėl nuolatinės įtampos ilgai dirbant smulkius darbus iš arti, gali
vystytis vadinamasis akomodacijos spazmas, kai krumplyno raumuo
nebeatsipalaiduoja žiūrint į tolį. Tuomet matymas pablogėja, daiktai
atrodo mažesni, negu yra iš tikrųjų. Tai ne tikroji trumparegystė,
tačiau negydant gali išsivystyti į tikrąją.

Bendri simptomai:

• Galvos skausmas
• Akies dugno pakitimai
• Neryškus vaizdas, matomas iš toli
• Ryškūs vaizdai, matomi iš arti
• Žiūrėjimas į tolį prisimerkus
• Vaizdo liejimasis
• Akių skausmas judinant akies obuolius
• Mirgėjimas akyse
• Išsiplėtę vyzdžiai.

DIAGNOSTIKA

Trumparegiams
su silpna refrakcijos yda dažnai net lengviau dirbti iš arti smulkius
darbus negu tiems, kurių refrakcija taisyklinga, nes trumparegių
tinklainėje susidaro didesni vaizdai. Trumparegiai vėliau pajunta
presbiopinius regėjimo pakitimus (jiems senatvinė toliaregystė atsiranda
vėliau).

Trumparegių (kaip ir toliaregių) pusiausvyra tarp
akomodacijos ir konvergencijos yra sutrikusi. Kadangi trumparegiui su
vidutine ir didele ref­rakcijos yda žiūrint į arti esančius daiktus
akomodacija nereikalinga, duodamas silpnas Impulsas ir konvergencijai,
nors konverguoti reikia taip pat, kaip akiai su normalia refrakcija.

Trumparegių
akių priekinė kamera gili, vyzdys platus. Dėl didelio akies ašies ilgio
trumparegės akys su didele refrakcijos yda didelės, prominuojančios.

Labai
dažnai trumparegiai skundžiasi, kad prieš akis jiems juda juoduliukai,
skraidančios musytės, muscae volitantes. Tai yra smulkučiai stiklakūnio
padrumstėjimai (jo ląstelių sankaupos), esantys bet kokioje akyje.

Oftalmoskopuojant
dažnai matyti miopinis, ar temporalinis, konusas — pagal išorinį regos
nervo disko kraštą pusmėnulio pavidalo baltas plotas (VII pav.). Tai dėl
akies ašies tempimo atrofavusis gyslainei prasišviečia balta odena.

GYDYMAS

Nors
ir yra būdai trumparegei akiai stabilizuoti, yra gydomas tik simptomas
ir jokio pagijimo nebūna. Jei trumparegystė silpna, akiniai skiriami tik
žiūrėti į tolį. Esant vidutinei ir (ypač!) didelei trumparegystei,
akinius reikia nešioti visą lai­ką. Jei skaitant su akiniais jaučiamas
diskomfortas, skiriama antroji (1,0—3,0 D silpnesnių) akinių pora arba
bifokiniai stiklai.

Tradicinė šios refrakcinės problemos korekcija
yra akiniai arba kontaktiniai lęšiai. Papildomos refrakcinės problemos,
kaip astigmatizmas arba akies kreivumas, gali būti taisomos tuo pačiu
būdu.

Chirurginė trumparegystės korekcija retai yra siūloma
valstybinės sveikatos apsaugos sistemos įstaigose (Britanijoje), o kai
siūloma, ją sudaro eilė smulkių įpjovimų tam, kad suplokštinti rageną ir
vėl nukreipti laužiamą šviesą į tinklainę. Lazerinė chirurgija siūloma
greitai augančiame privačiame sektoriuje, besispecializuojančiame šioje
srityje.

Vaikų amžiuje svarbu laikytis regimojo darbo režimo:
darbo vieta turi būti tinkamai apšviesta, rekomenduojamas atstumas nuo
akių iki knygos apie 35cm, įtemptai dirbant maždaug kas 30-40 min.
rekomenduojama padaryti pertrauką. Nereikėtų skaityti lovoje, važiuojant
automobilyje. Taip pat svarbu kartą metuose ištirti vaikams regėjimą,
kad būtų galima laiku nustatyti regėjimo ydą bei ją koreguoti.

PROFILAKTIKA

Trumparegystės
profilaktikai labai svarbu anksti nustatyti pseudomiopiją ir ją gydyti,
kad nepereitų į tikrąją. Tam reikia masiškai profi­laktiškai tikrinti
ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus.

Labai svarbu
higieninės sąlygos. Mokyklose klasės turi būti gerai apš­viestos,
namuose darbo vieta įrengta taip, kad šviesa kristų iš kairės pusės.
Skaityti reikia ne arčiau kaip 30 cm nuo akių atstumu, suolai turi būti
pritaikyti moksleivių ūgiui. Skaitant kas 40—50 min. daryti 10 min,
pertrauką.